Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Drabužiai ir avalinė
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< gegužė, 2019 >>
PATKPŠS
12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031

























DRABUŽIAIlaundy_image.jpg
Drabužiai neturi varžyti judesių, trukdyti kvėpavimo, kraujotakos. Svarbu, kad drabužiai būtų švarūs ir nesusiglamžę. Patartina turėti atskirus drabužius darbui, kasdienai, ėjimui į lauką, miegui, sportui ir pan.
Sportinė apranga turi atitikti klimatines sąlygas ir metų laiką, nevaržyti judesių bei praleisti orą.

Paprastai drabužiai siuvami iš įvairių audinių:

1. Medvilnė, linas
Pagal atsparumą karščiui, medvilnės pluoštas yra labai artimas lino audiniui. Todėl gaminiai gali būti virinami ir lyginami aukštoje temperatūroje (gali būti sterilizuojami).
Pagrindinis medvilnės ir lino gaminių privalumas - higieniškumas. Jie lengvi, minkšti, gerai sugeria drėgmę ir pralaidūs orui (drėgmę išgarina į aplinką). Geriausiomis higieninėmis savybėmis pasižymi audiniai iš natūralios medvilnės ir iš plonos vilnos. Baltiniai iš sintetinių audinių taip pat gaminami, bet jų dėvėti nepatartina, nes jie blogai sugeria drėgmę, įsielektrina.
Vidurinis drabužių sluoksnis suteikia papildomą šilumos izoliaciją. Jiems geriausiai tinka medvilniniai, lininiai ir šilkiniai audiniai. Žiemą šis drabužių sluoksnis turi sumažinti šilumos pralaidumą, todėl naudotini tankūs ir poringi, geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis pasižymintys audiniai: vilnoniai, pusvilnoniai, šiaušti medvilniniai bei trikotažiniai gaminiai.
Viršutinių drabužių (kostiumų, paltų) paskirtis - padidinti šilumos izoliaciją, todėl jie siuvami iš storesnių ir poringesnių audinių.

2. Natūralus šilkas
Vienas iš įdomiausių ir unikaliausių pluoštų yra natūralus šilkas. Natūralus šilkas (toliau šilkas) yra gyvulinės kilmės pluoštas, pasižymi labai geromis higieninėmis savybėmis, yra stiprus ir tamprus.
Šilkas praleidžia ultravioletinius spindulius. Deja, būdamas ilgą laiką saulėje, netenka stiprumo. Šiuo atžvilgiu šilkas yra vienas silpniausių natūralių pluoštų. Lyginant suteikta gaminio forma išlieka tik esant jam sausam.
Didelis pluošto higroskopiškumas neleidžia gaminiams elektrintis, o tai yra dar viena teigiama šilko savybė. Ne veltui sakoma, kad su šilko rūbais žmogus visada jaučiasi gerai: šiltą dieną jie skleidžia vėsą, kūnas lengvai kvėpuoja, o vėsią dieną - šildo. Šilkas vandenyje brinksta, o gaminiai iš jo traukiasi, todėl rekomenduojama jį skalbti kaip labai jautrų pluoštą - šiltame vandenyje ir rankomis.

3. Sintetiniai audiniai.
Be sintetinių medžiagų šiandien apsieiti sunku. Sintetinius rūbus lengva skalbti, jie retai kada glamžosi, dažnai pakeičia natūralias medžiagas. Sintetinių audinių yra daug rūšių. Vieni naudojami apatiniams drabužiams, kiti viršutiniams, treti - avalynei. Jų kokybė nuolatos tobulinama, bandoma padaryti kuo panašesnius į natūralias medžiagas - vilną, liną, medvilnę, šilką, odą.
Mažiausiai panašias į natūralius audinius sintetines medžiagas mūsų oda blogiau toleruoja.

Kokios dažniausios bėdos persekioja dėvinčius sintetinius rūbus?
Nuo prigimties sausa ir jautri bei ūminių ar lėtinių uždegiminių procesų pažeista oda visiškai netoleruoja ne tik sintetinių medžiagų, bet ir vilnos. Netoleruojantys privalo tokių audinių vengti, nes tankus sintetinis audinys neleidžia natūraliai garuoti prakaitui, dėl to susidaro nemalonus kvapas, gali pažeisti odą.
Kai oras karštas, dėvint sintetinius, ypač kaproninius, nailoninius ir į juos panašius rūbus labai prakaituojama, lengva perkaisti, ar staiga atšalti ir susirgti peršalimo ligomis: bronchitu, radikulitu, juosiančiąja ir paprastąja pūsleline ir kitomis ligomis. Šaltu metų laiku apsirengęs sintetiniais rūbais ir nejudantis žmogus gali peršalti.
Dėvint aptemptas kelnaites ar glaudes, ypač kasdien, oda didžiąją paros dalį negali kvėpuoti, prakaituoja, kai kam iššunta odos raukšlės, sklinda nemalonus kvapas, kartais atsiranda bėrimai, niežėjimas, nukasymo žymės. Dėvint sintetinius marškinius, ar panašius rūbus nukenčia nugaros, pečių, krūtinės oda. Dėvint sintetines kojines, sintetiniu pamušalu išklotus, batus taip pat susidaro terpė, kurioje veisiasi įvairūs mikrobai.

4. Vilna
Tai natūralus pluoštas, kurio audinys naudojamas dažniausiai viršutinių rūbų, mažai turinčių kontaktų su oda gamybai. Tai higieniškas audinys, lengvas, minkštas, pralaidus orui, gerai saugantis nuo temperatūrų kaitos.


AVALYNĖ
Batai_vsb_1.jpgKadangi didžiąją dalį praleidžiame avėdami vienokią ar kitokią avalynę, būtina aptarti ir jos higieninius reikalavimus.
Avalynė saugo mūsų kojas nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio (aukštos ir žemos temperatūros, mechaninio pažeidimo, purvo). Tačiau netinkamai parinkta avalynė gali pažeisti pėdą, turėti įtakos odos ir nagų susirgimams.
Avalynė turi būti 10-15 mm ilgesnė už pėdą. Tad perkant batus atkreipkite dėmesį, kad didysis kojos pirštas nesiremtų į bato smaigalį. Iš viršaus batas taip pat neturi spausti pėdos ar pirštų - tai sutrikdo jo kraujotaką.
Reikėtų vengti avėti ankštą ir siaurą avalynę, nes ji pakeičia normalią pėdos formą, sumažėja sąnarių paslankumas. Avint batus su aukštomis pakulnėmis (kulniukais), sutrumpėja užpakaliniai ir atsipalaiduoja priekiniai blauzdos raumenys bei pėdos raiščiai. Koja netenka stabilumo, nes svorio centras pasislenka į priekį, o pėda remiasi tik į pakulnę bei sulenktus pirštus, todėl galima lengviau patempti raiščius, net išnarinti čiurnos sąnarį. Ypač nepatartina tokia avalynė paauglėms, nes ji pakeičia normalią laikyseną, skatina stuburo iškrypimą bei trikdo dubens kaulų formavimąsi.
11953439_1514340865524313_3571462784877504586_o_1.jpg

Tinkamiausias pakulnės aukštis vyrams - 20-30 mm, moterims - 20-40 mm, vaikams (priklausomai nuo amžiaus) - 10-30 mm. Bato smaigalio forma ir plotis turėtų atitikti pėdos formą. Vaikų avalynė turėtų turėti supinatorius, formuojančius pėdos skliautą ir saugančius nuo plokščiapadystės.
Gera avalynė turi gerą ventiliaciją, yra minkšta ir lengva, palaiko pastovų pėdos mikroklimatą. Žiemą patartina avėti batus su natūraliu ar dirbtiniu kailiu. Vasarą, priešingai, svarbiausia yra gera avalynės ventiliacija, nes tik tuomet pėda nekaista, o batuose nesirenka drėgmė. Jei avalynė neatitinka higienos reikalavimų, susikaupęs prakaitas dirgina odą, greičiau atsiranda odos ligos.
Avalynė gaminama iš sintetinių medžiagų. Svarbiausias jiems keliamas higienos reikalavimas - cheminis stabilumas: jokiomis sąlygomis neturi išsiskirti cheminės medžiagos, kurios galėtų dirginti odą, bet tokia avalynė yra blogesnė už natūralios odos, kadangi nepasižymi drėgmės, oro pralaidumu.
Visų rūšių guminiai batai skirti avėti drėgnu metų laiku. Kartu su jais rekomenduotina avėti ir vilnones kojines. Guminių batų bloga ventiliacija, gali kauptis drėgmė, todėl minėtos priemonės kuriam laikui apsaugo kojas nuo peršalimo, bet jų ilgai avėti nepatartina, ypač sergantiems sąnarių ligomis.
Sportui skirta avalynė turi atitikti kojos dydį, nespausti. Nerekomenduotina guminė ir per aukšta, ar per žema pakulne avalynė. Netinka per didelė ir laisva avalynė, kadangi gali pasitaikyti traumų.



Parengta pagal "Sveika ir saugi buitis"
Paveikslas www.universityparent.com