Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Atliekų rūšiavimas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























kids_recycle_270_268x300.jpgAtliekų tvarkymas – paprastai nuo žmogaus veiklos atlikusių medžiagų (atliekų) surinkimas, pervežimas, apdirbimas, perdirbimas ar pašalinimas dėl sveikatos, estetinių ir kitų priežasčių. Per paskutiniuosius dešimtmečius didesnis dėmesys taip pat skiriamas pastangoms sumažinti atliekų poveikį gamtai ir natūraliai aplinkai.

Mitai apie atliekų rūšiavimą:

Mitas nr. 1. Rūšiuoti beprasmiška, nes visos atliekos vis tiek išvežamos į tą patį sąvartyną.
Rūšiavimas tikrai nėra beprasmiškas užsiėmimas, o išrūšiuotos atliekos keliauja ne į sąvartynus, o pas atliekų surinkėjus ir perdirbėjus. Atliekų išvežimo mašinose įrengtos atskiros talpos, į kurias patenka atliekos iš skirtingų konteinerių. Taip pat atliekos iš konteinerių išvežamos skirtingomis dienomis.
Atkeliavusios iki surinkėjų, atliekos rūšiuojamos dar kartą rūšiavimo bazėse. Atskiriamos sausos ir šlapios. Popierius išrūšiuojamas į 7, stiklas į 2, o plastikas net į 18 rūšių.
Išrūšiuotos atliekos supresuojamos ir atiduodamos perdirbėjams.

Mitas nr. 2. Rūšiuoti galima tik stiklą, plastiką arba popierių.
Metalinės pakuotės atliekas – konservų dėžutes, skardines nuo gėrimų, aliuminio lėkštes, kepimo skardas, metalinius dangtelius ir kita reikia mesti į plastikui arba stiklui skirtus konteinerius. Tik reikėtų nepamiršti jų išplauti. Taip pat galima kompostuoti bioskaidžias atliekas.
Kuo daugiau atliekų išrūšiuojama kiekvienuose namuose, tuo mažiau jų nukeliauja į sąvartynus, vadinasi, tuo švaresnėje aplinkoje gyvename.
Įsidėmėkite: maisto likučiais ar chemikalais užterštos atliekos perdirbimui netinkamos.

Mitas nr. 3 Rūšiuoti yra sudėtinga.
Šiandien darosi sudėtinga nerūšiuoti. Lietuvoje nuolat daugėja spalvotų konteinerių, į kuriuos galima išmesti išrūšiuotas atliekas.

Faktai:
2011 m. Lietuvoje susidarė apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų, apie 400 kg. vienam gyventojui. Prognozuojama, kad šių atliekų kiekis 2020 metais išaugs iki 640 kg vienam gyventojui per metus.
Stiklas gamtoje sudūlėja per 900 metų, o jam pagaminti suvartojama ypač daug energijos.
Stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų. Gaminant stiklą iš duženų sutaupoma apie 25 proc. energijos, 20 proc. sumažėja oro tarša, 50 proc. – vandens tarša.
Popierinės atliekos sąvartyne nesuyra 2 metus.
Popieriui gaminti pasaulyje kasmet sunaudojama daugiau kaip 1 mln. medžių.
Iš makulatūros gaminamas kartonas, pakavimo, laikraštinis, tualetinis popierius, popierinės nosinaitės ir kt. Vienas konteineris popieriaus išgelbsti nuo kirtimo vieną medį.
Sąvartyne ar gamtoje plastiko pakuotė nesuyra apie 200 metų.
20-ies skardinių pagaminimui iš antrinių žaliavų sunaudojama tiek pat energijos, kiek reikėtų vienai naujai aliuminio skardinei pagaminti.
Perdirbus toną popieriaus išsaugoma 17 medžių ir sutaupoma 50 proc. vandens, kuris būtų sunaudotas gaminant popierių iš medienos.
Perdirbus vieną plastiko butelį sutaupoma tiek energijos, kiek reikia 60 W elektros lemputei šviesti 6 valandas.
Perdirbus vieną skardinę sutaupoma tiek energijos, kiek užtenka tris valandas veikti televizoriui.
Plastikiniai maišeliai aplinkoje gali išlikti nesuirę 15 ar net 1000 metų.

Gamtiniai ir energetiniai ištekliai
  • Vidutiniame namų ūkyje 40 proc. elektros energijos sunaudoja prietaisai palikti budėjimo režime. Pavyzdžiui, europiečiai žiūri televizorių vidutiniškai 3 valandas per parą, likusias 21 valandą palikus jį budėjimo režime, 40 proc. sunaudojamos energijos sunaudojama būtent budėjimo režimui.
  • Daugiau kaip milijardui žmonių, arba 1 iš 6 pasaulio gyventojų, trūksta geriamojo vandens. Beveik 4 tūkstančiai vaikų kasdien miršta nuo ligų, kuriomis suserga būtent dėl švaraus vandens trūkumo. Tuo tarpu vien nuleidžiant vandenį standartinio buto tualete kasdien į kanalizaciją gali nutekėti apie 50 litrų vandens. Jei valydamiesi dantis užsuksite vandenį, sutaupysite keletą litrų vandens. Iš čiaupo lašantis vanduo per mėnesį gali pripildyti visą vonią, todėl pasistenkite, kad čiaupai visada būtų gerai užsukti.
  • Iš nesandaraus unitazo per parą gali perniek nutekėti net 200 litrų vandens.
  • Keturių asmenų šeima per metus gali sutaupyti ~75000 litrų vandens, jei naudos vandenį taupančią dušo galvutę.
  • Mikrobangų krosnelė daugiau kaip 3,5 karto efektyviau nei tradicinė orkaitė naudoja elektros energiją, nes juose šiluma yra naudojama tik maistui, o ne orui šildyti.
  • Popieriaus produktai yra balinami tam, kad jie taptų šviesesni ir baltesni. Balinimo procese naudojamas chloras prisideda prie kenksmingų chemikalų susiformavimo, kurie patenka į orą bei vandenį ir yra nuodingi žmonėms bei žuvims.
  • Vienas europietis per mėnesį vidutiniškai sunaudoja apie 20 kg popieriaus.
  • 17 automobilių pagaminimui suvartojama tiek vandens, kiek užtektų pripildyti Olimpinį plaukimo baseiną.
  • Automobilių, fabrikų ir elektrinių sukeliamas oro užterštumas yra pagrindinė astmos priepuolių priežastis.
  • Gaminant jautieną, į atmosferą išmetama apytiksliai tris kartus daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei gaminant paukštieną ar kiaulieną.
  • Vienas medis per metus vidutiniškai sugeria maždaug 6 kg anglies dvideginio.
Išmestos į aplinką, o ypač patekusios į vandenį, plastikinės šiukšlės gali irti amžius. Skaičiuojama, kad kiekvienais metais į jūras ir vandenynus patenka apie 10 mln. tonų šiukšlių, kurių didžiausią dalį sudaro plastikas. Tad didžiausiu planetos sąvartynu po truputį tampa vanduo.
Tai savo pranešime skelbia Europos Komisija. Tai savo akimis kurdamas dokumentinį filmą „Trashed“ matė aktorius J. Ironsas. Tą liudija ir filme kalbinti specialistai, teigdami, kad kai kuriuose vandenyse aptinkama daugiau šiukšlių nei gyvybės.
EK pateiktais duomenimis, daugiausiai atliekų perdirba Vokietija (45 proc. visų šiukšlių, Lietuva - 9 proc.), jas dažniausiai degina Danija (54 proc.), o kompostuoja Austrija (62 proc.).

Žaliosios nindzės animacinį filmuką gali žiūrėti čia. Žalioji nindzė tai superherojus kovojantis prieš globalinį atšilimą.

Čia pateikiami rekomenduojami filmai apie aplinkosaugą.



Daugiau informacijos gali rasti:


Parengta pagal LR Aplinkos ministerijos, Europos komisijos, LRT, recycle-more.co.uk informaciją.
Nuotrauka site.recy-cal.com