Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Bėgiojimas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< gegužė, 2019 >>
PATKPŠS
12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031

























026mc_WellnessWalkAlternativeToRunning2_1.jpgBėgiojimas – vienas iš efektyviausių būdų norint numesti svorio, sutvirtinti kūną ir išvengti širdies ligų. Per pastaruosius dešimtmečius bėgimas tapo labai populiarus sveikatai stiprinti. Vis daugiau vaikų, paauglių, jaunuolių, merginų ir ypač pagyvenusių žmonių reguliariai bėgioja. Bėgimas ugdo ir tobulina ištvermę, raumenų jėgą, grūdina valią, stiprina sveikatą, didina darbingumą, padeda sureguliuoti mitybą, atitraukia nuo žalingų įpročių.
Mokslininkai nustatė, kad ilgas lėtas bėgimas – paprasčiausia bei efektyviausia priemonė širdies ir kraujagyslių sistemai stiprinti. Tai geriausia mankšta širdžiai. Bėgant deguonies suvartojama kelis kartus daugiau nei paprastai. Be to, bėgiodamas žmogus nors trumpam pamiršta kasdieninio gyvenimo rūpesčius.

Bėgiokite teisingai.

Svarbu, kad bėgiodami jaustumėtės patogiai. Bėgimui reikėtų įsigyti specialią avalynę.

• Nesistenkite bėgti per greitai – geriau lėčiau. Treniruotę pabaikite jausdami malonų nuovargį.
• Bėgant ilgas distancijas išlaikykite tiesią nugarą, taip sumažinamas raumenų spaudimas. Tokią laikyseną reikėtų išlaikyti net bėgant nuokalnėn ar į kalną. Jokiu būdu nesilenkite į priekį.
• Bėgant rankos turėtų laisvai judėti nuo krūtinės iki klubų. Laikykite jas kuo laisviau, negniaužkite kumščių.
• Jeigu bėgdami negalite palaikyti pokalbio, vadinasi, bėgate per greitai.
• Bėgdami klausykitės savo žingsnių. Jeigu girdite kaip šlepsite ar dundate per grindinį, vadinasi, bėgate neteisingai. Stenkitės bėgti tyliai, švelniai kojomis paliesdami žemę. Taip sumažės traumų tikimybė. Stenkitės koją dėti pilna pėda arba pirma dėti kulną.
• Pradedantiems patartina rinktis minkštesnę bėgimo dangą, pvz., pievą, nes mažesnė atatranka.

Jei tinkamai neįvertinote savo fizinio pasirengimo, bėgiojote neteisingai ar nepasirinkote patogios avalynės, galite pajusti šiuos nemalonius simptomus:

• Kojų skausmas. Jei bėgiojate neseniai, tai jausti kojų nuovargį yra normalu. Tačiau jeigu pailsėjus skausmas nepraeina, derėtų bėgiojimo atsisakyti bent jau kuriam laikui.
• Nugaros skausmas. Šią kūno dalį dažniausiai skauda dėl netaisyklingos laikysenos bėgiojant ar dėl silpnų raumenų. Reguliariai bėgiojant, nugaros raumenys palaipsniui sustiprėja.
• Raumenų mėšlungis. Mėšlungis gali atsirasti dėl skysčių trūkumo, mineralų balanso sutrikimo ir pan. Jei mėšlungis kartojasi dažnai, vertėtų kreiptis į gydytoją.
• Pūslės. Jei bėgiojant dėvite netinkamus batus ar kojines, pūslių neišvengsite. Tuomet patepkite pėdas vazelinu, kad sumažėtų trintis.
• Dehidratacija. Šis pavojus ypač tyko ilgų distancijų bėgikų, todėl kiekvienos treniruotės metu rekomenduojama gerti nemažai vandens.





Paveikslas www.lfit.com.