Gripo virusai nuolat keičiasi ir atsiranda naujos jų rūšys. Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro apibrėžimą naujo tipo gripo atvejis nustatomas pagal klinikinius, laboratorinius ir epidemiologinius kriterijus. Susirgimai skirstomi į įtariamą, galimą ir patvirtintą naujo tipo gripo viruso atvejį. Įtariamas atvejis yra tuomet, kai bet kuris į gydymo įstaigą kreipęsis asmuo atitinka klinikinius ir epidemiologinius kriterijus (karščiuoja, yra buvęs rizikos šalyje ar kontaktavęs su toje šalyje buvusiu ir naujo tipo gripo virusu užsikrėtusiu asmeniu). Galimas atvejis yra tuomet, kai asmuo ne tik atitinka klinikinius ir epidemiologinius kriterijus, bet ir laboratoriniais tyrimais išskirtas A tipo gripo virusas. Patvirtintu atvejis laikomas tuomet, kai naujo tipo gripo virusas patvirtintas laboratoriškai.

   Kiaulių gripas yra kvėpavimo takų liga, kurią sukelia A tipo gripo virusas A(H1N1). Šis gripas yra viena gripo atmainų, susiformavusi kiaulių terpėje, mutavusi į pavojingą zoonotinę žmogui formą ir 2009 m. balandį pradėjusi plisti tarp žmonių pasauliniu mastu.

   Sergamumas paprastai yra didelis, bet mirtingumas mažas (1-4%). Virusas sergančių kiaulių plaučiuose randamas tik pirmas penkias ligos dienas. Antigeniniu ir imunologiniu požiūriu jis panašus į žmonių gripo sukėlėją. Kiaulių gripo protrūkiai kiaulių bandose pasireiškia dažnai, ypač žiemos mėnesiais. Dažniau kiaulių gripas pasireiškia didelėse kiaulių bandose. Kiaulių gripo virusu paprastai užsikrečia tik kiaulės, bet kartais virusas gali sukelti ir žmonių ligas.

   Kaip ir kiti virusai, kiaulių gripo virusas keičiasi. Skirtingų rūšių kiaulėms gripą sukelia skirtingi virusai. Kiaulės taip pat gali užsikrėsti žmonių bei paukščių virusais. Kiaulių gripo virusai gali sąveikauti tarpusavyje ar su žmonių bei paukščių gripo virusais ir taip atsiranda nauji viruso tipai. Manoma, kad taip atsirado A tipo gripo virusas, kuris pavojingas žmonėms. Dažniausiai suserga tiesioginį kontaktą su kiaulėmis turėję žmonės, pavyzdžiui kiaulių ūkių darbininkai. Toliau virusas perduodamas žmogaus žmogui. Kiaulių gripo virusas plinta kaip ir žmonių gripo virusas – oro lašeliniu būdu kosint ar čiaudint. Taip pat galima užsikrėsti liečiant virusais užterštus daiktus. Užsikrėtę žmonės kitus užkrėsti gali pradedant viena diena prieš atsirandant simptomams ir iki 7 dienų, kai jie jau serga. Taigi virusu užkrėsti galima dar nežinant kad sergi ir jau sergant. Mažesni vaikai virusą skleidžia ilgiau nei suaugusieji. Kiaulių gripo virusas aplinkoje (ant kavinių stalų, durų rankenų, suolų ir t.t.) būna gyvybingas apie 2 val. ar net daugiau. Virusas į organizmą patenka, kai nešvariomis rankomis paliečiama burna, nosis, akys. Apsisaugoti nuo gripo šiuo atveju padeda dažnas rankų plovimas. Kadangi tipiška kiaulių gripo klinika primena žmonių sezoninę gripo infekciją ir kitas ūmines kvėpavimo takų ligas, daugeliu atvejų liga nustatoma per sezoninį žmonių sergamumą gripu. Lengvai sergant ar nesant simptomų, galima ir nenustatyti šios ligos paplitimo tarp žmonių.

   Tikėtina, kad didžioji dalis žmonių, ypač tie, kurie niekada neturėjo sąlyčio su kiaulėmis, neturi imuniteto nuo kiaulių gripo viruso, o tai gali sukelti infekciją. Jei laiku nenustatytas kiaulių gripo virusas, tai žmogus, perduodamas virusą žmogui, gali sukelti gripo pandemiją. Šio viruso sukeltą pandemiją sunku prognozuoti – ji priklauso nuo viruso virulentiškumo, žmonių imuniteto, nuo esančių antikūnų, sezoninio gripo infekcijos bei kitų faktorių. Kiaulių gripo virusas su žmogaus gripo virusu gali sudaryti hibridą, kuris ir gali sukelti pandemiją.

   Kiaulių gripo virusas nustatomas paėmus mėginį iš nosiaryklės ir jį ištyrus. Mėginį geriausia paimti 4-5 ligos dieną, kada ligonis labiausiai skleidžia virusą. Antivirusinių vaistų nuo sezoninio gripo yra daugelyje šalių. Jais galima užkirsti kelią ligai ir veiksmingai ją gydyti.

   Ligos simptomai yra lygiai tokie patys kaip ir paprasto gripo:

–    karščiavimas;

–    kosulys;

–    gerklės skausmas;

–    „kaulų laužymas“;

–    galvos skausmas;

–    šaltkrėtis;

–    silpnumas ir nuovargis;

–    rečiau gali būti viduriavimas, vėmimas;

–    gripas gali komplikuotis į plaučių uždegimą;

–    gripas pablogina kitų lėtinių ligų simptomus.

   Skubios medicininės pagalbos reikia, jei jaučiamas dusulys, pilvo ir/ar krūtinės skausmas ar spaudimas, staigus galvos svaigimas, sąmonės aptemimas, sunkus ar užsitęsęs vėmimas. Reikėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas pradeda greitai kvėpuoti ar dusti, pasikeičia odos spalva, negeria pakankamai skysčių, pasidaro neramus arba atvirkščiai, apatiškas, gripo simptomai pasikartoja kartu su karščiavimu ir kosuliu, atsiranda išbėrimų. Kaip ir žmonių gripas, kiaulių gripas gali būti lengvos formos ir labai sunkios. Kiaulių gripas gali baigtis mirtimi.

   Naujasis virusas vadinamas kiaulių gripu, nes tai genetiškai susimaišę žmonių, paukščių gripo ir kiaulių gripo segmentai. Sveikatos ekspertai šią kombinaciją yra regėję ir anksčiau, bet niekada joje dar nebuvo susimaišę tiek daug skirtingų kiaulių gripo virusų iš kelių žemynų. Naujasis virusas, priskiriamas labiausiai paplitusiam A tipo gripui, kur kas lengviau negu ankstesni plinta tarp žmonių.

   Kiaulių gripu neužsikrečiama per maistą. Gerai paruošus kiaulieną ir kiaulienos produktus, juos galima valgyti. Pagal bendrąsias rekomendacijas dėl kiaulienos ir kitos rūšies mėsos paruošimo, kiaulių gripo virusas žūsta virimo temperatūroje (700 C).

   Lietuvai tiesioginio pavojaus dėl kiaulių gripo nėra, bet prevencinių priemonių imtasi. Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad Lietuvoje kiaulių gripas kol kas neužfiksuotas, bet reikia atkreipti dėmesį į asmenis, atvykstančius iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos regionų, kuriuose pastebėti kiaulių gripo atvejai.

   Lietuviams nerekomenduojama skristi į Meksiką, Kaliforniją, Teksasą, Kanzasą. Medikai raginami atkreipti didesnį dėmesį į iš ten atvykusius asmenis, jei jiems pasireiškia gripo simptomų.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras rekomenduoja

   Šiuo metu dar nėra sukurta vakcinos prieš kiaulių gripo virusą. Apsisaugoti nuo užsikrėtimo padeda panašios priemonės, kaip ir nuo bet kurios oro-lašeliniu būdu plintančios kvėpavimo takų infekcijos. Specialistai pataria imtis šių apsaugos priemonių:

1. Reguliariai ir dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu. Tai pašalina mikroorganizmus nuo rankų ir padeda išvengti ligos plitimo netiesioginiu būdu.

2. Kosint ir čiaudint prisidengti burną vienkartine nosine, panaudotą nosinę išmesti į šiukšlių dėžę.

3.Vengti lankytis žmonių susibūrimo vietose, ypatingai kur yra sergančių žmonių.

4. Susirgus būtinai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo gydytoją dėl diagnozės patvirtinimo.

5. Be gydytojo paskyrimo savarankiškai nevartoti vaistų.

6.Vėdinti patalpas.

7. Lankant ligonius, sergančius kvėpavimo takų infekcija, asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėvėti medicinines kaukes.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja:

1. Asmenims, kurie planuoja keliauti į Meksiką rekomenduojama atsisakyti nesvarbių kelionių į šią teritoriją.

2. Asmenims vykstantiems į šalis, kuriose patvirtinti žmogaus susirgimai naujuoju gripo virusu patariama laikytis šių atsargumo priemonių:

2.1. Vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis. Sergantieji ar užsikrėtę naujuoju (kiaulių) gripu asmenys, laikomi kuriems pasireiškia vienas ar daugiau iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, gerklės, galvos, viso kūno skausmas, drebulys, nuovargis. Kai kuriems asmenims kiaulių gripo virusas gali sukelti viduriavimą ir vėmimą.

2.2. Kuo dažniau plauti ar valytis rankas. Rankų plovimas ar dezinfekavimas padės apsisaugoti nuo virusų. Rankas reikia plauti dažnai su muilu ir vandeniu, ypač po kosulio ar čiaudėjimo. Galima naudoti alkoholio turinčias rankų valymo priemones. Jos sumažina gripo viruso kiekį ant užterštų rankų, tačiau rankų plovimas su muilu ir vandeniu pasižymi didesniu efektyvumu.

2.3. Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos. Virusai dažniausiai plinta, kai asmuo liečia aplinkos daiktus, kurie yra užkrėsti mikroorganizmais, ir vėliau neplautomis rankomis liečia akis, nosį, burną.

2.4. Vengti lankytis žmonių susibūrimo vietose, masiniuose renginiuose, ypatingai ku yra sergančių žmonių.