Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Naujienos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























2013.03.24
Kovo 24-oji – Pasaulinė tuberkuliozės diena

252926_world_tb_day_2012_eliminate_tb_in_my_lifetime_1.jpgKovo 24 dieną Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) sprendimu minima Pasaulio tuberkuliozės (toliau – TB) diena, skirta geriau informuoti planetos gyventojus apie šią pavojingą ligą. Pasaulinė tuberkuliozės diena tapatinama su TB bakterijos atradimo data. Ligos sukėlėją – 1,5-3,5 mikrono ilgio lazdelės formos bakteriją – 1882 m. kovo 24 d. atrado vokiečių mokslininkas Robertas Kochas, kuris už siekį nugalėti TB visame pasaulyje 1905 m. apdovanotas Nobelio medicinos premija. Tik nustačius ligos sukėlėją atsirado galimybių ieškoti efektyvių gydymo metodų ir laipsniškai mažinti ligos grėsmę. Per beveik 120 metų kova su TB gerokai pasistūmėjo į priekį, nors kai kuriuose pasaulio regionuose TB išlieka epidemijos lygmenyje, nuo kurios kasmet miršta keli milijonai žmonių. Pasaulinę TB dieną PSO ragina kiekvieną visuomenės narį semtis žinių apie nematomą ir klastingą ligą, mokytis ir mokyti kitus saugoti savo, savo šeimos, bendruomenės, valstybės sveikatą ir gerovę. Kasmet kovo 24 dieną PSO skelbia šūkį kviečiantį kovai su tuberkulioze. Trečdalis pasaulio žmonių išlieka infekuoti TB sukėlėju.

2013 m. kovo 24-osios – Pasaulinės tuberkuliozės dienos – šūkis:
,,MANO GYVENIMAS BE TUBERKULIOZĖS!“

PSO kviečia visus atkreipti dėmesį į TB. Mes galime sustabdyti šią ligą. Turime siekti, kad pasaulyje niekas nemirtų nuo TB.
Gera informacija, greitesnis patekimas pas gydytoją, greiti, pigūs diagnostiniai būdai, efektyvi vakcina!

Epidemiologinė situacija stabilizavosi, bet tebejaudina
Epidemiologiniai sergamumo TB rodikliai Lietuvoje stabilizavosi ir pradėjo laipsniškai gerėti. Sergamumas šia liga nuo 8 atv./10 000 gyventojų 1998 m. sumažėjo iki 4,7 atv./10 000 gyventojų 2012 m.
Sergamumas TB pastaraisiais metais Marijampolės apskrities teritorijose mažėjo, tačiau epidemiologiniai sergamumo rodikliai išlikdavo aukštesni už Lietuvos rodiklius (2012 m. 1,6 karto). 2012 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 1430 nauji TB atvejai (sergamumo rodiklis 4,7 atv./10 000 gyventojų), Marijampolės apskrities teritorijose - 125 atvejai (sergamumo rodiklis 7,8 atv./10 000 gyventojų). Lyginat 2012 m su 2011 m., Marijampolės apskrities teritorijose sergamumo rodikliai išliko stabilūs. 2012 m. Marijampolės, Kalvarijos , Kazlų Rūdos savivaldybėse buvo užregistruota 60 atvejų (2011 m.– 65), Šakių rajone- 17 atvejų (2011 m.- 29), Vilkaviškio rajone- 48 atvejai (2011 m. – 32). Daugiausia susirgimų TB– tai plaučių TB atvejai (Marijampolės apskrities teritorijose 2012 m. iš visų naujai užregistruotų 125 TB atvejų, plaučių TB buvo užregistruota 110 atvejų, sudarė nuo 88 proc. Kiti atvejai buvo tarpuplaučio bei periferinių limfmazgių, kaulų, inkstų TB.

Pavojus aplinkiniams – atvira plaučių TB
PSO duomenimis, kiekvienas sergantis atvira plaučių TB asmuo per metus gali užkrėsti 10-20 ar net daugiau žmonių. 2012 m. Marijampolės apskrities teritorijose iš 110 naujai išaiškintų plaučių TB atvejų net 73 – atviros TB formos atvejai (66 proc. iš visų užregistruotų naujų atvejų) Marijampolės apskrities teritorijose užregistruoti 73 atviros TB atvejai sudarė sergamumo rodiklį 4,6 atv./10 000 gyventojų (2011 m. buvo 78 atvejai, segamumo rodiklis 4,49 atv./10 000 gyventojų). Situacija stabili, bet sergamumo rodikliai Marijampolės apskrities teritorijose ženkliai viršijo Lietuvos sergamumo rodiklius: Lietuvoje 2012 m. užregistruota 1048 atviros TB atvejai, sergamumo rodiklis 3,5 atv./10 000 gyventojų. 2012 m. susirgimų atvira TB aukščiausi sergamumo rodikliai išlieka Kalvarijos savivaldybės teritorijoje: registruoti 8 atvejai, sergamumo rodiklis 6,75 atv./10 000 gyventojų, ir Vilkaviškio rajono savivaldybėje - 29 atvejai, sergamumo rodiklis 6,4 atv./10 000 gyventojų. Kitose teritorijose 2012 m.: Marijampolės savivaldybėje užregistruota 18 atvejų, sergamumo rodiklis 2,9 atv./10 000 gyventojų, Šakių rajono savivaldybėje - 12 atvejų, sergamumo rodiklis 3,5 atv./10 000 gyventojų. Lyginant sergamumo rodiklius 2012 m ir 2011 m., sergamumas atvira TB ženkliai padidėjo Vilkaviškio rajono savivaldybėje – net 1,6 karto.
Dažnai nauji TB atvejai diagnozuojami toli pažengusiose, sunkiose ligos stadijose. Atvira TB, dažniausiai paplitusi tarp darbingo amžiaus nedirbančių asmenų, 2012 m. Marijampolės apskrities teritorijose sudaro apie 64 proc. visų nustatytų atvejų. Tik 2- 10 proc. atviros TB susirgimai nustatyti asocialiai gyvenantiems asmenims. Nors TB nuo seniai siejama su socialinėmis, ekonominėmis, skurdo, nedarbo, alkoholizmo, narkomanijos, nepakankamos profilaktikos, pavėluotos diagnostikos ir kitomis problemomis, tačiau pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kai tuberkuliozės atvejai nustatomi geros socialinės padėties asmenims ir net vaikams. Stebima, kad nemažai susirgimų atvira tuberkulioze nustatoma jaunų žmonių amžiaus grupėse. Marijampolės apskrities teritorijose atvira TB 2004- 2012 m. nustatyta: 0-14 m. – 0,4 proc., 15-17 m. amžiaus grupėje -2,7 proc., 18-29 m. – 12 proc., 30-39 m.- 21 proc., 40-49 m. -26 proc., 50-59 m. -17 proc. ir vyresni- 20 proc. Atvira plaučių TB dažniau serga vyrai, tai sudaro 70 proc.

TB nusineša gyvybes
2012 m. nuo TB Lietuvoje mirė 209 ligoniai, mirtingumo rodiklis 0,69 atv./10 000 gyventojų, 2011 m. nuo TB Lietuvoje mirė 176 ligoniai, mirtingumo rodiklis 0,5 atv./ 10 000 gyventojų. Mirtingumo rodikliai išaugo 1,4 karto. 2012 m. Marijampolės apskrities teritorijose nuo TB mirė 16 asmenų, mirtingumo rodiklis – 1 atv./10 000 gyventojų (2011 m. - 5, mirtingumo rodiklis 0,29 atv./10 000 gyventojų). Pagal teritorijas mirties atvejai pasiskirstė taip: Marijampolės savivaldybėje – 5 mirties atvejai, Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 9, Šakių rajono savivaldybėje - 9. Rodikliai padidėjo 3,4 kartus ir viršijo Lietuvos mirtingumo rodiklius.

Problema – atspari vaistams TB
Atsparūs vaistams TB sukėlėjai (atsparūs vienam ar keletui prieštuberkuliozinių vaistų) yra viena iš pagrindinių nerimą keliančių TB problemų. Pavojingiausia yra dauginio atsparumo vaistams TB (DAV), kuomet TB sukėlėjas yra atsparus dviem svarbiausiems vaistams, taip pat gali būti atsparus ir kitiems prieštuberkulioziniams vaistams. Dažniausiai atsparios vaistams TB priežastis yra nesėkmingo gydymo pasekmės, kuomet gydymas būna nutraukiamas dėl įvairiausių priežasčių: dėl socialinių priežasčių, nes ligonis vartoja alkoholį, narkotikus, nedirba, valkatauja, arba dėl psichologinių priežasčių, nesuvokimo šios sunkios ligos sukeltų pasekmių, nenoro gydytis ir baigti gydymo kursą, gydymo režimo pažeidinėjimai. 2011 m. Marijampolės apskrities teritorijose nustatyta 11 (Marijampolės savivaldybėje 6, Kalvarijos savivaldybėje 1, Kazlų Rūdos savivaldybėje 1, Vilkaviškio rajono savivaldybėje 3), kuriems pripažintas atsparumas vaistams. Vaistams jautri TB gali būti išgydoma per 6 mėnesius, o vaistams atspariai TB gydyti reikalingas išplėstinis gydymas, kuris gali trukti ilgiau nei dvejus ir daugiau metų. Šis gydymas yra labai brangus. Todėl itin svarbu profilaktikos priemones nukreipti kovai su atsparios vaistams TB plitimu: užtikrinti tiesiogiai stebimą gydymą, pakartotinai sirgusiųjų bei sergančių atspariąja DAV TB pacientų gydymą visuose gydymo etapuose, nenutrūkstamą aprūpinimą visų TB įstaigų antros eilės vaistais nuo TB, specialų gydymą taikyti sergantiems DAV TB.

TB ir žmogaus imunodeficito infekcija (ŽIV)
Ryškėja tendencija, kad užsikrėtimas ŽIV infekcija padidina riziką susirgti sunkiomis TB formomis. Šios abi ligos susijusios dėl labai panašių ligas įtakojančių socialinių veiksnių: gyvenimas įkalinimo įstaigose, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, bedarbystė, neturėjimas nuolatinės gyvenamosios vietos ir kita. Todėl labai svarbu TB ir ŽIV prevencijos priemonių kompleksinis įgyvendinimas, susirgusiųjų TM nemokamas ištyrimas dėl ŽIV, nustačius vieną ar kitą infekciją tinkamas gydymas, prevencinių priemonių aiškinimas, gydymo prieinamumas socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. 2012 m. Marijampolės savivaldybėje 2 ligoniams, sergantiems TB, buvo nustatyta ir ŽIV infekcija.

Klastingoji TB tyko arti kiekvieno iš mūsų
TB sukelia mikobakterijos, kurias žmogus žmogui perduoda oro lašeliniu keliu. Suserga ne kiekvienas, įkvėpęs mikobakterijų. Žmogaus organizme nuolat yra TB sukėlėjų, tačiau imuninė sistema sugeba apsaugoti nuo žalingo poveikio ir ligos simptomai nepasireiškia. PSO duomenimis, 1/3 pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės mikobakterijomis, t.y. šie TB nešiotojai gali susirgti sutrikus organizmo imuninei sistemai. Manoma, kad Lietuvoje užsikrėtusiųjų mikobakterijomis žmonių yra apie 80 proc., apie 90 proc. iš jų nesuserga, o kliniškai aktyvios TB formos nustatomos apie 5-15 proc. užsikrėtusių asmenų. Tačiau kai žmogui dėl tam tikrų priežasčių nusilpus imuninei sistemai organizmas nepajėgia apsaugoti nuo TB mikobakterijų poveikio, liga tuomet pasireiškia aktyvia TB. Aktyvios TB metu žmogui jau būdingi sukios ligos simptomai: užsitęsęs dusulys, kosulys, karščiavimas, skrepliavimas, skausmas krūtinėje, naktinis prakaitavimas, kūno masės mažėjimas, bendras silpnumas, atsikosėjimas krauju. Kai TB apima ne plaučius, o kitus organus, simptomai priklauso nuo pažeisto organo. Dažniausiai pažeidžiami inkstai ir kaulai, ypač pavojingas galvos smegenų dangalų pakenkimas. Susirgęs asmuo turi ištverti ilgą ir sudėtingą gydymo procesą, be to, gali užkrėsti aplinkinius. Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie gali turėti įtakos TB mikobakterijų suaktyvėjimui ir imuninės sistemos nusilpimui: įvairios ligos (pvz.; onkologinės, diabetas, endokrininės sistemos ir kt.), alkoholio ir narkotikų vartojimas, rūkymas, kenksmingi faktoriai darbo aplinkoje, prasti asmens higienos įgūdžiai, stresas, darbas sveikatos priežiūros srityje, prasta mityba, senėjimas bei su juo susijusios ligos, artimas kontaktas su sergančiu asmeniu, chemoterapija, ŽIV infekcija, nėštumas ir kita.

TB negailestinga vaikams
2012 m. Lietuvoje užregistruota 78 vaikų TB atvejai (sergamumo rodiklis 1,4 atv./ 10 000 0-17 m. amžiaus grupėse). Lyginant su 2011 m., sergamumo rodikliai nežymiai sumažėjo. 2012 m. nustatyta 7 vaikų TB atvejai (sergamumo rodiklis 0-17 m. amžiaus grupėje – 2,2 atv./ 10 000). Pagal teritorijas susirgimai vaikų TB pasiskirstė taip: Marijampolės savivaldybėje - 1, Vilkaviškio raj. savivaldybėje - 5, Šakių rajono savivaldybėje - 1. Negalime pasidžiaugti sergamumo TB mažėjimo tendencijomis, nuo 2004 m. Marijampolės apskrities teritorijos vaikų sergamumo TB rodikliai viršija Lietuvos sergamumo rodiklius apie 2 kartus. Paprastai aukšti sergamumo rodikliai vaikų TB išryškėja dėl didelio ir išplitusio sergamumo visuomenėje. Be to, susirgimai TB vaikų tarpe aktyviau išaiškinami dėl Marijampolės apskrities savivaldybėse vykdomų prevencinių programų. Vaikai, bendraudami su sergančiais TB asmenimis, turi labai didelę riziką užsikrėsti. Ypač rizika padidėja artimai bendraujant su sergančiais šeimos nariais (,,šeimyniniai“ kontaktai), kolektyvuose (mokykloje, klubuose, turistinėse kelionėse ir kita). Epizodiniai bendravimai su sergančiuoju riziką užsikrėsti mažina, tačiau pavojingi kūdikiams. Todėl, esant galimai užsikrėtimo rizikai, reikia vaikus tikrinti profilaktiškai, nes kūdikiams ir mažiems vaikams TB infekcija yra labai pavojinga. Klastinga užkrečiamoji liga pradėjo siautėti mokyklose ir net ikimokyklinėse ugdymo įstaigose (nustatyta atviros ligos formos TB 0-14 metų amžiaus vaikui Marijampolės savivaldybėje). 2004-2012 m. nustatyta 18 atviros vaikų TB atvejų. Esama situacija turi sutelkti visas institucijas, numatyti ir pradėti vykdyti ypatingai veiksmingas prevencines priemones vaikų TB plitimui mažinti, galinčias įvertinti ir kontaktinių asmenų sveikatos būklę. Daugumai vaikų, užsikrėtusių TB, gali nebūti jokių simptomų, tik retkarčiais pasireikšti karščiavimas, kosulys, silpnumas, į gripą panašūs požymiai, tačiau jie praeina per savaitę. Daugumai vaikų TB pažeidžia plaučius, kitus organus, dažniausiai tarpuplaučio limfmazgius. Kadangi vaikai dažniausiai serga besimptomėmis formomis, teisės aktais yra nustatytos grupės vaikų, kurie profilaktiškai kas metai bendrosios praktikos gydytojų turi būti patikrinti, ar neserga TB, t.y., jiems turi būti atliekami tuberkulino mėginiai. Jeigu reakcija į tuberkulino mėginį būna teigiama, tuomet vaikui atliekami išsamesni tyrimai: jį konsultuoja pulmonologas, atliekama krūtinės ląstos rentgenograma bei kiti sudėtingi tyrimai. Patikrinti vaikus dėl TB būtina, jei žinoma, kad šie bendravo su sergančiaisiais.

Vaikų TB profilaktikos stiprinimas
Marijampolės visuomenės sveikatos centras kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis nuo 2004 m. įgyvendina Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, o nuo 2010 m. – ir Šakių rajono savivaldybės TB profilaktikos ir kontrolės programas. Pasiekta puikių rezultatų. Organizuojant ir gerinant pirminę vaikų tuberkuliozės profilaktiką, savivaldybės skiria lėšų, įsigyjamas tuberkulinas ir pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose organizuojami vaikų patikrinimai tuberkulino mėginiais. Programos vykdymo etapuose vaikai su ryškiai teigiama odos reakcija į tuberkuliną šeimos gydytojų nukreipiami pulmonologų konsultacijoms, kurie, jei reikalingas, paskiria gydymą ar toliau seka sveikatos būklę.
Apibendrinti Šakių rajono ir Kalvarijos savivaldybėse rezultatai vykdant programas įodiniais mėginiais: 2012 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo patikrinti 405 vaikai, iš jų 209- 7 metų amžiaus ir 196 priklausantys rizikos grupėms. Patikrinus 405 vaikus, 38 vaikams buvo nustatyta teigiama reakcija į tuberkuliną (sudarė 9 proc. patikrintų vaikų). Iš visų 38 vaikų, kuriems buvo teigiama reakcija į tuberkuliną, 33 priklausė rizikos grupėms (17 proc. bendrai tuberkulinu patikrintų rizikos grupėms priklausančių vaikų). Išryškėjo didelė problema – dažniausiai tuberkuliozė nustatoma vaikams, kurie priklauso rizikos grupėms, todėl jiems ypatingą dėmesį turi skirti sveikatos priežiūros specialistai. Dažniausiai tai vaikai, linkę sirgti kvėpavimo takų ligomis, gyvenantys sunkiomis socialinėmis sąlygomis arba yra globos įstaigų gyventojai. 36 vaikai buvo nukreipti pulmonologų konsultacijoms, iš jų 8 paskirtas gydymas nuo TB. Pagal savivaldybes rezultatai pasiskirstė taip:
Kalvarijos savivaldybėje: 2012 m., vykdant programą, atlikta 119 mėginių, iš jų 68 – 7 metų amžiaus vaikams ir 51 vaikams, kurie priklausė rizikos grupėms. Vaikų skaičius, kuriems buvo nustatyta aiškiai teigiama odos reakcija į tuberkulino mėginius, buvo 13 (11 proc. nuo bendro patikrintų vaikų skaičiaus). Iš 13 vaikų, kuriems buvo aiškiai teigiama odos reakcija į tuberkulino mėginius, 9 priklausė rizikos grupėms (18 proc. nuo bendro skaičiaus rizikos grupėms priklausiusių vaikų). Pulmonologo konsultacijai nukreipta 13 vaikų.
Marijampolės savivaldybėje: 2012 m., vykdant programą, tikrinti tik suaugusieji. 2011 m., vykdant programą, atlikta 1094 mėginiai, iš jų 520 – 7 metų amžiaus vaikams ir 574 vaikams, kurie priklausė rizikos grupėms. Vaikų skaičius, kuriems buvo nustatyta aiškiai teigiama odos reakcija į tuberkulino mėginius - 98 (9 proc. nuo bendro patikrintų vaikų skaičiaus). Iš 98 vaikų, kuriems buvo aiškiai teigiama odos reakcija į tuberkulino mėginius, net 79 priklausė rizikos grupėms (13,8 proc. nuo bendro skaičiaus rizikos grupėms priklausiusių vaikų). Iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai pulmonologo konsultacijai nukreipė 70 vaikų. Iki 2011-12-28 į VšĮ Marijampolės ligoninės konsultacinę polikliniką kreipėsi 25 vaikai, iš kurių 8 vaikams paskirtas gydymas (32 proc. nuo besikreipusių pulmonologo konsultacijų vaikų).
Tuberkulino mėginiais galima nustatyti slaptąją (latentinę) infekciją ir prasidedančią ligą. 2013 m. numatoma vykdyti tęstines programas visose 5 Marijampolės apskrities savivaldybėse, kadangi TB šiandien svarbi socialinė, ekonominė ir medicininė problema, todėl savivaldybių lygmenyje ši problema turi būti prioritetinė visuomenės sveikatos priežiūros sritis.

Būkime budrūs
Pagrindinės TB profilaktikos priemonės:
• Skiepai nuo TB. Skiepai yra sukurti tik vaikams ir neapsaugo suaugusių asmenų. TB vakcina nemokamai skiepijami naujagimiai gimdymo skyriuose. Taip jie apsaugomi nuo sunkių ligos formų, tokių kaip tuberkuliozinis meningitas ir miliarinė TB. Tačiau visavertis imunitetas nesusidaro, neapsaugoma nuo užsikrėtimo TB sukėlėjais ir ligos vystymosi ateityje. Tai suprasti labai svarbu, nes su skiepijimu siejamos nepagrįstos viltys gali neigiamai veikti TB kontrolės priemonių organizavimą. Nusivilti nereikėtų, nes šiandien naudojant sudėtingus genų inžinerijos metodus bandoma sukurti naują, veiksmingą vakciną prieš TB.
• Profilaktinis tikrinimas dėl TB pagal veiklos sritis patvirtintas teisės aktais.
• Vaikų 7 m. amžiaus ir priklausančių rizikos grupėms profilaktiniai patikrinimai įodiniais tuberkulino mėginiais.
• Visiškas sergančiojo išgijimas, tinkamas vaistų naudojimas. Labai svarbu, kad sergantis TB asmuo baigtų paskirtą gydymo kursą.
• Turėjusių kontaktą su sergančiu asmeniu profilaktinis pasitikrinimas. Dažnai susiduriame su visuomenėje paplitusiomis nuostatomis, jog TB serga asocialūs asmenys, o profilaktiniai pasitikrinimai kenksmingi sveikatai. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją, jei bus reikalinga, jis nukreips Jus pulmonologo konsultacijai.
• Nuolatinis imuninės sistemos stiprinimas Jums priimtinais būdais, rizikos veiksnių, galinčių įtakoti TB suaktyvėjimą vengimas (vengti vartoti alkoholį, narkotikus, rūkyti ir kita).

TB gydoma ir išgydoma liga. Keiskime požiūrį, jog tai tik socialinių problemų turinčių asmenų liga. Neignoruokime profilaktinių pasitikrinimų, pasitarkime su specialistais. Stabdykime TB plitimą, kol ji neperėjo į sunkias formas, kurios turės pasekmes ne tik Jums, bet ir Jūsų artimiausiems žmonėms.

Parengė
Loreta Radzevičienė,
Marijampolės visuomenės sveikatos centro
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja (apskrities vyriausioji epidemiologė)

Informaciją teikia:
Daiva Klimavičienė
Vyr.specialistė ryšiams su visuomene
Tel. (8 343) 53 270
Mob.tel.: 8 682 44688
El.p. daiva.klimaviciene@marijampolevsc.sam.lt


Paveikslas storify.com







Atgal