Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Naujienos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























2013.05.13
Prasidėjo erkių aktyvumo sezonas

Kasmet registruojama vis daugiau erkių platinamų ligų – Laimo ligos (toliau -LL) ir erkinio encefalito (toliau- EE)– susirgimų. 2013 metais jau užregistruotas 1 LL atvejis Šakių rajono savivaldybėje. Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad erkių aktyvumo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki lapkričio mėnesio. Daugiamečių tyrimų pagrindu nustatytos šios Marijampolės apskrities teritorijos, kuriose paplitusios erkės, pernešančios LL ir EE sukėlėjus: Kazlų Rūdos apylinkių, Ąžuolų Būdos ir Jūrės girininkijos miškai, Gudelių apylinkių Rudėnų miškai, Igliaukos apylinkių Varnabūdės ir Sasnavos girininkijos, Kalvarijos girininkijos, Jurgežerių apylinkių miškai, Iglės ežero poilsio zona, Šakių rajone– Lukšių seniūnijos Kleivinių girininkijos Liepalotų miškai, Vilkaviškio rajone – Matarių km., Podvarko poilsiavietės, Stirniškių miškas, Vištyčio apylinkių poilsiavietės. Manoma, kad Lietuvos teritorijoje 0,1-5 proc. erkių rizikos rajonuose yra užsikrėtusios EE virusu. Erkės geriausiai jaučiasi drėgnose, apželdintose vietose. Jos savo aukos tyko apie 70 cm. aukštyje.

Sergamumo statistika. Erkių platinamų ligų sergamumo rodikliai kasmet kinta. Vienas iš faktorių – pastaraisiais metais stebimas erkių populiacijos pagausėjimas. Sergamumo EE ir LL rodiklių svyravimas taip pat siejamas su sukėlėjų rezervuaro ir pernešėjų – smulkiųjų graužikų ir erkių - skaitlingumu, kurį gali įtakoti ir landšaftinės, socialinės–ekonominės sąlygos bei kt. Kazlų Rūdos girininkijos miškai yra laikomi EE endeminiu židiniu. Marijampolės apskrityje nuolat registruojami susirgimai LL ir EE. 2012 m. Marijampolės apskrities užkrečiamų ligų struktūroje, išskyrus gripą ir ŪVKTI, erkių platinamos ligos sudarė 2 proc. 2012 m. užregistruota 7 EE atvejai, sergamumo rodiklis buvo 0,44 atv./10 tūkst. gyv. Daugiausiai susirgimų (4) buvo užregistruota Šakių rajono sav., 2 Kazlų Rūdos sav. ir 1 Vilkaviškio rajono sav. 2012 m. užregistruota 39 LL atvejai, sergamumo rodiklis 2,5 atv./10 tūkst. gyv.. Daugiausiai LL (19 atvejų) užregistruota Marijampolės sav. bei Kazlų Rūdos sav. (4). Lietuvoje 2012 m. užregistruota 495 ( 2011 m. -365) EE ir 2441 ( 2011 m. -2430) LL atvejų.

Erkių pernešamos ligos.

EE susergama įsisiurbus iksodinei erkei, užsikrėtusiai EE virusais, arba pavartojus nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą, EE virusais užkrėstą karvių ar ožkų pieną. Dažniausiai susergama praėjus 2-3 savaitėms po užsikrėtusios erkės įsisiurbimo. Ligai būdingos dvi bangos: po inkubacinio periodo (7-14 dienų) liga prasideda panašiais į gripą požymiais (karščiuojama, skauda galvą, raumenis), po savaitės šie požymiai išnyksta, kartais sveikata gali pagerėti ir po to vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, paralyžius ir sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai. Persirgus EE dažni liekamieji reiškiniai, trikdantys gyvenimo kokybę, kartais sukeliantys neįgalumą (paralyžiai, pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos).

LL sukėlėjai – bakterijos. Ligai būdingas požymis – didėjanti odos eritema (paraudusi dėmė), atsiradusi per dvi savaites buvusioje erkės įsisiubimo vietoje. Jos skersmuo turėtų būti apie penkis centimetrus, vėliau dėmė didėja, plečiasi, o spalva iš centro į kraštus blykšta. Lieka pakilę dėmės kraštai, kurie labiau matomi sušilus, išsimaudžius vonioje. Tai pirmoji ligos stadija. Jos metu galimi ir galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas. Antroje ligos stadijoje atsiranda sunkių neurologinių (neuritai, meningitai), kardiologinių sutrikimų, vystosi sąnarių uždegimai.

Babeziozei būdingas karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas, silpnumas, kosulys, dusulys, apetito stoka, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, raumenų skausmai (primena maliariją). Kartais jokių požymių gali nebūti, o parazitų buvimas nustatomas atsitiktinai. Ligos požymiai pasireiškia po 1-8 savaičių, o užsitęsusi parazitemija gali išryškėti net po kelių mėnesių ar vienerių metų.

Erlichijozė – bakterijų erlichijų sukeliama infekcinė liga. Simptomai primena EE pradinę stadiją. Liga pasireiškia temperatūros padidėjimu, bloga savijauta, galvos skausmais, išbėrimais, kartais – smegenų dangalų ar smegenų uždegimu. Liga diagnozuojama atliekant serologinius tyrimus ir kraujo tepinėlyje radus erlichijų.
Nespecifinės profilaktikos priemonės

Aplinkos tvarkymas – viena iš ekologiškiausių ir svarbiausių erkių gausą mažinančių priemonių. Rekomenduojama nuolat valyti parkų, sodų, gyvenamųjų namų teritorijas: grėbti lapus, naikinti beverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę, išvežti susidariusias augalines šiukšles ir kt.

Išvyka į gamtą. Patartina rengtis šviesesniais rūbais (kad būtų galima lengviau pastebėti erkę), ilgomis rankovėmis su prigludusiais rankogaliais, ilgomis kelnėmis, apsiauti batus su aukštais aulais, užsidėti kepuraitę ar skarelę (sudaryti barjerą erkėms patekti ant odos). Grįžus į namus atidžiai apžiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu. Drabužius, kuriais vilkėta gamtoje, pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės gyvena labai trumpai). Pakabinus drabužius kambaryje, juose pasilikusios erkės gali įsisiurbti kitiems šeimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Apžiūrėkite savo, ypač vaikų kūną, rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą - į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti.

Cheminės priemonės prieš erkes - repelentai (erkes atbaidančios priemonės), skirti rūbams ar kūnui. Jų poveikis trumpalaikis, todėl būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus.
Pienas. Erkių aktyvumo periodu vartoti tik pasterizuotą ar virintą karvių ar ožkų pieną, ypač jei gyvuliai ganosi miškingose vietovėse.

Gyvūnų apsauga nuo erkių. Kad apsaugotume šunis nuo erkių, rekomenduojama naudoti specialias apsaugines ir profilaktines priemones (pvz., antkaklį). Negalima naudoti šio antkaklio jaunesniems nei 6 mėn. šuniukams, taip pat besilaukiančioms ir žindančioms kalėms. Antkaklis išlieka efektyvus net šuneliui išsimaudžius. Nėra skiepų šunims nuo erkių pernešamų ligų. Po pasivaikščiojimo augintinį būtina kruopščiai apžiūrėti, o suradus erkę, ją atsargiai ištraukti. Nepamirškite apie tai, kad gyvūnėlis gali parnešti erkių į namus.
Specifinės profilaktikos priemonės

Vienintelė efektyvi EE profilaktikos priemonė – skiepai. Vakcina, kuri apsaugotų nuo LL, erlichiozės, babeziozės dar nesukurta, todėl gyventojai turėtų saugotis erkių įkandimų. Patikimiausia apsauga – 3 dozės. EE vakcina yra skiepijama išlaikant 1-3 mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, visiškai apsaugantis žmogų nuo EE išsivystymo vienerius metus. Trečia vakcinos dozė skiriama maždaug po metų (9-12 mėn.). Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas trejus-penkerius metus reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę. Atsižvelgiant į situaciją, pavyzdžiui, šiltuoju metų periodu, kai erkės jau aktyvios, gali būti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 1-2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 5-12 mėn. po antrosios dozės. Patikima apsauga įgyjama tik įskiepijus tris vakcinos dozes, o neužbaigus skiepijimo apsauga gali nesusidaryti.

Plačiau apie erkių sukeliamas ligas ir profilaktikos priemones – http://marijampolesvsc.sam.lt/naujienose.

Parengė Loreta Radzevičienė
Marijampolės visuomenės sveikatos centro
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja
tel. (8 343) 59307, el.p.: loreta.radzeviciene@marijampole.vvspt.lt


Atgal