Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Naujienos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























2013.05.29
Tymus gali sustabdyti skiepai

Situacija. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC) informavo, kad š.m. gegužės 20-27 d. užregistruota 10 naujų tymų atvejų. 8 infekcijos atvejai patvirtinti laboratoriškai, 2 – kliniškai. Pirmasis tymų atvejis šiemet Lietuvoje, kai tymais susirgo vaikas, užregistruotas gegužės 7 d. Iki gegužės 27 dienos Lietuvoje iš viso užregistruoti 22 tymų atvejai: susirgo 3 vaikai iki 18 metų ir 19 suaugusiųjų nuo 20 iki 68 metų amžiaus. Visi jie nebuvo skiepyti arba skiepyti tik viena tymų vakcina. 16 pacientų hospitalizuoti, 6 – gydosi ambulatoriškai. Pernai Lietuvoje registruoti du įvežtiniai tymų atvejai. Marijampolės apskrityje susirgimų atvejų tymais nebuvo užregistruota nuo 2002 metų. 2011 metų gegužės - birželio mėn. buvo užregistruota 6 pavieniai susirgimų tymais atvejai suaugusiųjų asmenų tarpe. Susiformavo pavojinga epidemiologinė situacija, kadangi tymai pradeda plisti suaugusiųjų asmenų tarpe, to priežastimi gali būti žemesnis visuomenės imuniteto lygis, imlių sukėlėjams asmenų skaičiaus didėjimas.
Profilaktika. Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad viruso plitimą ir protrūkius sustabdyti galima tik vykdant sistemingą vakcinaciją, savavališkai nepažeidinėjant vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus schemos. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymai nėra tik vaikų liga, šia liga serga ir suaugusieji. Lietuvoje vaikai nuo tymų skiepijami 15 – 16,5 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Suaugusiems, neskiepytiems nuo tymų ir nesirgusiems tymais, rekomenduojama pasiskiepyti. Ypatingai svarbu tai padaryti prieš keliaujant į užsienį. 2001-2011 metų laikotarpiu Marijampolės apskrities administracinėse teritorijose profilaktiniai vaikų skiepijimai buvo vykdomi sėkmingai, išlaikant gana aukštas (90- 95 proc.) skiepijimo apimtis daugelyje amžiaus grupių. 2012 m. daugelyje Marijampolės apskrities administracinių teritorijų jos sumažėjo apie 4-5 proc. skiepijimų tymų, raudonukės ir epideminio parotito vakcina 2 metų amžiaus vaikų grupėje skiepijimo daugelyje apskrities teritorijų buvo žemos: žemiausios– Kalvarijos savivaldybėje (78 proc.) ir Kazlų Rūdos savivaldybėje (69 proc.), Šakių rajono savivaldybėje (81 proc.), šiek tiek aukštesnės skiepijimų apimtys buvo Vilkaviškio rajono savivaldybėje (91 proc.) ir Marijampolės savivaldybėje (99 proc.).
Pavojinga liga. Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos. Pavieniai tymų atvejai kyla, kai tymų virusas įvežamas iš kitų šalių, bet esant geram visuomenės imuniteto lygiui, antrinių susirgimų tarp asmenų, kontaktavusių su ligoniu, nekyla. Neretai tymų protrūkiai susidaro dėl grupes asmenų nepasiskiepijusių tymų vakcina, kurie pavyzdžiui renginių metu susiduria su infekcijos šaltiniu, tuomet gali kilti skaudžių tymų protrūkių. Protrūkių rizika labai padidėja ir tuomet, kai šalyse dėl įvairių priežasčių sumažėja skiepijimo apimtys. Tymais serga dažniausiai neskiepyti ar nepilną vakcinacijos kursą gavę asmenys. Po dviejų dozių, asmuo pilnai paskiepytas, kadangi tymų vakcina gyva, tai suformuoja ilgalaikį imunitetą. Bet jei ir antikūnų lygis nėra aukštas, po kontakto suveikia imuninė atmintis. Egzistuoja tam tikra dalis žmonių, kurie neatsako į vakciną, tuomet ir po 2 dozių imunitetas gali nesusiformuoti.
Sukėlėjas. Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
Užsikrėtimo rizika. Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Literatūroje minima, kad sveiki asmenys gali užsikrėst per akių jungines Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Tymų virusai su oro lašeliais patenka į imlaus žmogaus nosiaryklę ir įsiskverbia į epitelio ląsteles, greitai patenka į sritinius limfmazgius. Jei užsikrėtęs asmuo yra atsparus tymams, turi antikūnus prieš sukėlėjus (asmuo persirgęs arba skiepytas ), šie antikūnai neutralizuoja tymų sukėlėjus ir liga neatsiranda. Neturint imuniteto, tymų virusai patenka į kraują, neesant ligos požymių dauginasi ir infekuoja įvairius užsikrėtusiojo audinius (limfmazgius, odą, inkstus, kepenis, žarnyną. Inkubacinio periodo pabaigoje virusų būna nosiaryklėje, iš infekuotojo jie išsiskiria su seilių lašeliais, todėl toks asmuo tampa pavojingas aplinkiniams. Tymų virusų sužadinti imuniniai procesai slopina paciento imunines reakcijas prieš kitus, ne tymų viruso antigenus. Šis fenomenas išlieka net kelis mėnesius po persirgto s ligos ir nuo seno žinomas kaip lėtinių ligų paūmėjimą provokuojantis veiksnys. Tymai labai sumažina sergančiojo atsparumą bakterijoms, todėl net 56-86 proc. visų mirusiųjų nuo tymų mirties priežastis būna pneumonija.
Ligos požymiai. Tymų inkubacinis periodas (laikotarpis nuo sukėlėjų patekimo į organizmą ligos požymių pasireiškimo) trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai.
Problema. Tymai dažniausiai diagnozuojami pagal klinikinius požymius. Tokia diagnostika gana netiksli, nes ir kiti virusai gali sąlygoti į tymus panašias ligas. Diagnozės patvirtinimui būtinas IgM klasės antikūnų prieš tymus tyrimas, nes panašius į tymų išbėrimus gali sąlygoti ir kiti sukėlėjai. Todėl registracija nėra labai patikima, nes nepaisant esamų reikalavimų, tymų diagnozė tik retai patvirtinama specifiniais laboratoriniais tyrimais. Neizoliavus ligonio, padidėja rizika sukėlėjams plisti.
Profilaktika:
1. Skiepai. Tymų vakcina -gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Gyva tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina (toliau – MMR) rekomenduojama visiems asmenims, neturintiems imuniteto šiai ligai ir neturintiems kontraindikacijų vakcinai. Viena vakcinos dozė imliems individams suformuoja imunitetą 94 - 98 proc., gal būt visam gyvenimui. Antra vakcinos dozė imuniteto lygį pakelia iki 99 proc. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, pirmoji skiepų dozė įskiepijama 15-16 mėn. amžiaus vaikams, antroji – sulaukus 6-7 metų, o 12 metų paaugliams MMR skiriama, jei jie neskiepyti buvo 6–7 metų amžiuje. Revakcinacija 6-7 m. amžiaus vaikams padidina imuniteto lygį iki 99 proc. Taigi imunitetui įtvirtinti būtina antra tymų vakcinos dozė.
2. Ligonio izoliavimas ir gydymas. Asmenys, sergantys sunkia tymų forma ar esant komplikacijoms gydomi ligoninėse, izoliuotose palatose. Patariama sergančiųjų nelankyti nei namuose, nei gulinčius gydymo įstaigose, nes tik taip išvengsime ligos plitimo. Specifinio gydymo nėra, dažniausiai tenka gydyti tymų sukeltas komplikacijas. Vaikai neleidžiami į mokymo ugdymo įstaigą 5 -10 dienų nuo išbėrimo atsiradimo.
3. Sąlytį turėjusių asmenų skiepijimas. Asmenys, turėję sąlytį su tymais sergančiu, skiepijami, bet ne vėliau kaip 72 val. po sąlyčio (ne daugiau trys paros). Ši vakcinacija gali pilnai apsaugoti nuo tymų arba sukelti tik lengvą ligos formą ir sustabdyti ligos plitimą.




Parengė
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja (apskrities vyriausioji epidemiologė)
Loreta Radzevičienė,
tel. 8 343 59307,
el.p.loreta.radzeviciene@marijampolesvsc.sam.lt


Parengta remiantis ULAC informacijos šaltiniu



Atgal