Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Naujienos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























2014.02.18
Saugokimės niežų

Marijampolės visuomenės sveikatos centro duomenimis, Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse 2013 m registruota 50 susirgimų niežais atvejų. Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2013 metais registruoti 33, o Šakių rajono savivaldybėje – 38 susirgimai niežais. Jau šiais, 2014 metais, apskrities teritorijoje registruota 11 niežų atvejų.

Niežai yra odos liga, kurią sukelia smulkios niežinės erkės, vos matomos paprasta akimi. Užsikrečia žmogus nuo žmogaus glaudaus kontakto metu bei naudodamasis sergančiojo asmeninėmis kūno priežiūros priemonėmis. Ligai būdingas intensyvus niežėjimas. Be šeimininko kambario temperatūroje erkė neišgyvena ilgiau 3–4 dienų. Žemesnė temperatūra ir didesnė santykinė drėgmė prailgina išgyvenimą.

Kaip niežai plinta? Niežinė erkė plinta tiesioginio sąlyčio (nuo odos ant odos) su sergančiu žmogumi metu arba per užkrėstus erkėmis daiktus (lovos skalbinius, rūbus, namų apyvokos daiktus). Niežinės erkės neskraido, nešokinėja, jos gali šliaužti šilta žmogaus oda 2,5 cm per minutę greičiu. Erkės perdavimas žmogaus žmogui vyksta nuo pradinio apsikrėtimo ja (net nesant ligos simptomų) iki erkės ir jų kiaušiniai yra sunaikinami (24 val. po tinkamo gydymo).

Pavojingiausia, kai niežais sergantis ar užsikrėtęs asmuo lanko kolektyvą (ikimokyklinę įstaigą, mokyklą ar gyvena bendrabutyje), tuomet yra didelė rizika perduoti sukėlėjus artimai kontaktuojantiems asmenims.

Ligos požymiai. Užsikrėtus niežais, būdingas stiprus odos niežėjimas (ypaš varginantis naktį - atsigulus ir sušilus), bėrimas papulėmis ar pūslelėmis tipinėse kūno vietose (tarpupirščiai, šoniniai pirštų, lenkiamieji riešų, tiesiamieji alkūnių paviršiai, pažastys, mentės, juosmuo, pilvo sritis, sėdmenys, krūtys, vyrams – genitalijos, tiesiamieji kelių paviršiai, apatinė sėdmenų, užpakalinė šlaunų dalis, pėdų paviršiai bei padai).

Asmenims, kurie anksčiau nebuvo užsikrėtę niežais, pirmieji požymiai (niežulys) gali pasireikšti po 4–8 savaičių nuo užsikrėtimo. Kartais šis periodas gali sutrumpėti iki 2 savaičių arba pailgėti iki 3 mėnesių. Asmenims, kurie anksčiau buvo užsikrėtę niežais ir yra jautrūs erkei, niežulys gali prasidėti per 48 valandas nuo užsikrėtimo. Niežulio intensyvumas priklauso nuo parazitų gausos ir individualių žmogaus organizmo savybių (ligonio nervų sistemos, jautrumo niežinei erkei ir jos gyvybinės veiklos produktams).

Kaip išvengti ligos?
• niežais užsikrėtęs asmuo turi vengti artimo sąlyčio su kitais asmenimis dar 24 val. po vaistų panaudojimo. Tiesioginio kontakto su ligoniu metu reikia dėvėti pirštines;
• niežais sergančio asmens kolektyvo ir / ar šeimos nariai bei lytiniai partneriai turėtų būti patikrinti gydytojo ir, esant reikmei, gydytis;
• sergantis niežais asmuo namuose turi turėti asmeninį rankšluostį, lovos skalbinius ir atskirą nuo kitų šeimos narių miegojimo vietą;
• asmenys privalo laikytis asmens higienos taisyklių: maudymasis, apatinių rūbų keitimasis, naudojimasis individualiais kūno priežiūros reikmenimis;
• ligonio ir jo lovos baltiniai, naudoti 4 dienos iki gydymo, skalbiami karštame vandenyje (mažiausiai 60 °C) arba virinami 1–2 proc. sodos tirpale arba su skalbimo priemonėmis 10 min. nuo užvirimo;
• rūbai, kurių negalima skalbti, lyginami iš abiejų pusių su garu arba talpinami į plastikinius maišus ir laikomi juose 4 paras. Paltai, kailiniai ir gaminiai iš odos laikomi lauke šiltuoju metų periodu 5 dienas, esant minusinei temperatūrai – 1 dieną;
• minkšti baldai, kilimai siurbiami dulkių siurbliu. Plastikiniai, metaliniai ar mediniai paviršiai šluostomi 1–2 proc. sodos tirpalu. Valant ligonio kambarį ypač kruopščiai šluostomi dažniausiai liečiami daiktai (durų rankenos, krėslų atramos);
• žaislai plaunami karštame vandenyje su muilu. Minkšti žaislai 20 min. džiovinami mažiausiai 60 °C temperatūroje;
• perukai ir plaukų priežiūros reikmenys plaunami šampūnu;
• patalpose, kuriose būna ligonis, kasdien atliekamas drėgnas valymas, naudojant 1–2 proc. sodos tirpalą.

Informacijos šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tinklalapis : www.ulac.lt
Parengė Loreta Radzevičienė


Atgal