Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Naujienos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























2014.03.20
KOVO 22-OJI - PASAULINĖ VANDENS DIENA

Kovo 22-ąją dieną minima Pasaulinė vandens diena. Ta proga Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija nuo kovo 24 d. iki kovo 28 d. kvies išsitirti šachtinių šulinių bei artezinių gręžinių vandenį pigiau nei įprastai. Vandens mėginius į nurodytas priėmimo vietas reikia pristatyti švarioje 1,5 l talpos plastikinėje taroje. Bus atliekami azoto grupės junginių tyrimai – nitrito, nitrato bei amonio kiekio nustatymas.

MARIJAMPOLĖS APSKRITYJE:
• VILKAVIŠKIS, P. Jašinsko g. 2A (Marijampolės VSC Vilkaviškio skyrius)
Kovo 26 d. nuo 10.00 val. iki 11.30 val.
• MARIJAMPOLĖ, A. Valaičio g. 2 (Marijampolės VSC)
Kovo 27 d. nuo 9.30 val. iki 12.30 val.

2013 metais Pasaulinės vandens dienos proga per savaitę į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją gyventojai pristatė 1076 šachtinių šulinių bei artezinių gręžinių geriamojo vandens mėginius. Ištyrus juos nustatyta, kad geriamojo vandens higienos normos reikalavimų neatitiko 33,7 proc. visų mėginių. Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ amonio specifikuota vertė geriamajame vandenyje yra 0,50 mg/l, nitrato ribinė rodiklio vertė ne daugiau kaip 50 mg/l, o kūdikiams ir nėščiosioms iki 10 mg/l, nitrito - ne daugiau kaip 0,50 mg/l.
Vandenį rekomenduojame tirti bent kartą ar du per metus, nes dažniausiai šulinio vandens kokybė pablogėja pavasarį ir rudenį. Pavasarį dėl tirpstančio sniego, potvynių, rudenį dėl lietaus visa paviršinė tarša skverbiasi į gruntą, patenka į gruntinį vandenį.
Vienas pagrindinių šachtinių šulinių bei artezinių gręžinių vandens užterštumo rodiklių yra azoto junginiai gruntiniame vandenyje: amonis, nitratai ir nitritai. Dirvožemyje jie susidaro oksiduojantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Amonis yra kaip indikatorinis rodiklis, atspindintis galimą vandens užterštumą bakterijomis, nuotekomis, gyvūnų fekalijomis. Esant padidėjusiai amonio koncentracijai, rekomenduojama atlikti mikrobiologinius vandens tyrimus, nustatant žarninių lazdelių (E. coli) ir žarninių enterokokų skaičių. Dauguma žarninių lazdelių yra normalios žmonių ir šiltakraujų gyvūnų žarnyno mikrofloros dalis. Tačiau yra ir patogeninių, galinčių sukelti infekcines ligas, kuomet gali pasireikšti stiprus pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, gali pakilti temperatūra. Šios bakterijos jautrios UV spinduliams, dezinfekcijai, o virinant žūsta.
Virinant vandenį mikrobai žūsta, o nitratų ir nitritų koncentracija dar padidėja, nes išgaruoja dalis vandens. Toksiniam nitratų poveikiui jautriausi kūdikiai iki 6 mėn. ir nėščiosios. Didesnėms dozėms taip pat jautrūs vaikai, sergantieji infekcinėmis, lėtinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemija, senyvo amžiaus žmonės. Virškinamajame trakte dalis nitratų virsta ypač kenksmingais nitritais, o šie sudarydami kitus darinius padidina onkologinių virškinamojo trakto susirgimų riziką, gali veikti mutageniškai.
Nitritai, patekę į organizmą, taip pat jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu, susidaro methemoglobinas, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi hipoksija (deguonies badas).
Apsaugant šulinio vandenį nuo užterštumo svarbu yra tinkamas šulinio įrengimas: gerai parinkta šulinio vieta, sandarumas ir jo priežiūra, taip pat saugus atstumas nuo ūkinių pastatų, lauko tualetų, tręšiamų laukų. Vandens užterštumas azoto grupės cheminiais junginiais nepriklauso nuo Lietuvos regiono, kadangi vandens kokybė priklauso nuo žmogaus vykdomos ūkinės veiklos, tinkamo šulinio ar gręžinio vietos parinkimo, įrengimo bei priežiūros.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija


Atgal