Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Naujienos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























2014.03.20
KOVO 24-0JI – PASAULINĖ TUBERKULIOZĖS DIENA

Šių metų šūkis: ,,Išaiškinkime visus tuberkuliozės atvejus!“

Kovo 24 dieną Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) sprendimu minima Pasaulio tuberkuliozės (toliau – TB) diena, skirta geriau informuoti planetos gyventojus apie šią pavojingą ligą. Ši diena tapatinama su TB bakterijos atradimo data. Ligos sukėlėją 1882 m. kovo 24 d. atrado vokiečių mokslininkas Robertas Kochas. Per beveik 120 metų kova su TB gerokai pasistūmėjo į priekį, nors kai kuriuose pasaulio regionuose TB išlieka epidemijos lygmenyje, nuo kurios kasmet miršta keli milijonai žmonių. PSO ragina kiekvieną visuomenės narį semtis žinių apie nematomą ir klastingą ligą, mokytis ir mokyti kitus saugoti savo, savo šeimos, bendruomenės, valstybės sveikatą ir gerovę. Kasmet kovo 24 dieną PSO skelbia šūkį, kviečiantį į kovą su tuberkulioze. Trečdalis pasaulio žmonių išlieka infekuoti TB sukėlėju.

Epidemiologinė situacija stabilizuojasi, bet išlieka sudėtinga
Epidemiologiniai sergamumo TB rodikliai Lietuvoje stabilizavosi ir pradėjo mažėti. Sergamumas naujai išaiškinta liga nuo 8 atvejų 10 000 gyventojų 1998 m. sumažėjo iki 4,65 atvejų 10 000 gyventojų 2013 m.

Sergamumas pastaraisiais metais TB Marijampolės apskrities teritorijose mažėjo, tačiau epidemiologiniai sergamumo rodikliai išlikdavo aukštesni už Lietuvos sergamumo rodiklius. 2013 m. Lietuvoje buvo registruoti 1383 nauji TB atvejai (sergamumo rodiklis 4,65 atv./ 10 000 gyventojų), Marijampolės apskrities teritorijose - 109 atvejai (sergamumo rodiklis 6,97 atv./10 000 gyventojų). Lyginat 2013 m su 2012 m., Marijampolės apskrities teritorijose sergamumo rodikliai neženkliai sumažėjo. 2013 m. Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybėse buvo registruota 60 atvejų (2012 m.– 60), Šakių raj. savivaldybėje – 18 atvejų (2012 m.– 17), Vilkaviškio raj. savivaldybėje 27 atvejai, (2012 m. – 48). Daugiausia susirgimų TB – tai plaučių TB atvejai (Marijampolės apskrityje 2013 m. iš 109 atvejų plaučių TB buvo net 101 atvejis, tai sudarė 93 proc.).

Pavojingiausia aplinkiniams – atvira plaučių TB
PSO duomenimis, kiekvienas sergantis atvira plaučių TB asmuo, kuris platina TB mikobakterijas, per metus gali užkrėsti 10-20 ar net daugiau žmonių. 2013 m. Marijampolės apskrities teritorijoje iš 109 naujai išaiškintų TB atvejų, net 69 – atviros TB formos atvejai (63 proc. iš visų registruotų naujų), sergamumo rodiklis – 4,4 atv./10 000 gyventojų (2012 m. buvo 4,3 atv./10 000 gyventojų), iš jų Marijampolės savivaldybėje – 22 atvejai, sergamumo rodiklis – 3,7 atv./10 000 gyventojų (2012 m. buvo 14 atvejų, sergamumo rodiklis – 2,3 atv./10 000 gyventojų), atitinkamai Šakių raj. savivaldybėje 13 atvejų, sergamumo rodiklis 4,2 atv./10 000 gyventojų (2012 m.- 12 atvejų, sergamumo rodiklis 3,5 atv./10 000 gyventojų), Vilkaviškio raj. savivaldybėje – 20 atvejų, sergamumo rodiklis 4,9 atv./10 000 gyventojų (2012 m.– 29 atvejai, sergamumo rodiklis 6,9 atv./10 000 gyventojų), Kalvarijos savivaldybėje 3 atvejai, sergamumo rodiklis 2,5 atv./10 000 gyventojų, (2012 m.– 8 atvejai, sergamumo rodiklis 6,7 atv./10 000 gyventojų), Kazlų Rūdos savivaldybėje – 11 atvejų, sergamumo rodiklis 8,7 atv./10 000 gyventojų, (2012 m. 6 atvejai, sergamumo rodiklis 4,6 atv./10 000 gyventojų). Lyginant sergamumo rodiklius 2013 ir 2012 m., sergamumas atvira TB ženkliai padidėjo Marijampolės savivaldybėje (1,6 karto) bei Kazlų Rūdos savivaldybėje (beveik 2 kartus).

Dažnai nauji TB atvejai diagnozuojami pažengusiose, sunkiose ligos stadijose. Atvira TB, dažniausiai paplitusi tarp darbingo amžiaus nedirbančių asmenų, 2013 m. Marijampolės apskrities teritorijose sudaro apie 52 proc. visų nustatytų atvejų. Apie 2- 10 proc. susirgimų atvira TB nustatyti asocialiai gyvenantiems, dažnai vartojantiems alkoholį asmenims. Nors TB nuo seno siejama su socialinėmis, ekonominėmis, skurdo, nedarbo, alkoholizmo, narkomanijos, nepakankamos profilaktikos, pavėluotos diagnostikos ir kitomis problemomis, tačiau pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kai tuberkuliozės atvejai nustatomi geros socialinės padėties asmenims ir net vaikams. Stebima, kad nemažai susirgimų atvira tuberkulioze nustatoma jaunų žmonių amžiaus grupėse. Marijampolės apskrities teritorijose atvira TB nuo 2004 m. iki 2013 m. nustatyta: 0-14 m. – 0,4 proc., 15-17 m. amžiaus grupėje -2,5 proc., 18-29 m. – 12 proc., 30-39 m.- 21 proc., 40-49 m. -26 proc., 50-59 m. -17 proc. ir vyresni- 20 proc. Atvira plaučių TB dažniau serga vyrai, tai sudaro 70 proc.

TB nusineša gyvybes
2013 m. nuo TB Lietuvoje mirė 186 ligoniai, mirtingumo rodiklis – 0,62 atv./10 000 gyventojų (2012 m. nuo TB Lietuvoje mirė 209 ligoniai, mirtingumo rodiklis – 0,69 atv./10 000 gyventojų). 2013 m. Marijampolės apskrityje nuo TB mirė 8, mirtingumo rodiklis – 0,5 atv./10 000 gyventojų (2012 m. mirė 16, mirtingumo rodiklis – 1 atv./10 000 gyventojų). Savivaldybių teritorijose 2013 m. registruoti mirties atvejai: Marijampolės savivaldybėje – 5, Vilkaviškio raj. savivaldybėje – 2, Šakių rajono savivaldybėje –1.
Problema – atspari vaistams TB
Atsparūs vaistams TB sukėlėjai (atsparūs vienam ar keletui prieštuberkuliozinių vaistų) yra viena iš pagrindinių nerimą keliančių TB problemų. Pavojingiausia yra dauginio atsparumo vaistams TB (DAV), kuomet TB sukėlėjas yra atsparus dviem svarbiausiems vaistams, taip pat gali būti atsparus ir kitiems prieštuberkulioziniams vaistams. Atsparios vaistams TB priežastis dažniausiai yra nesėkmingo gydymo pasekmės, kuomet gydymas būna nutraukiamas dėl įvairiausių priežasčių: dėl socialinių priežasčių, nes sergantysis vartoja alkoholį, narkotikus, nedirba, valkatauja, arba dėl psichologinių priežasčių, nesuvokimo šios sunkios ligos sukeltų pasekmių, nenoro gydytis ir baigti gydymo kursą, gydymo režimo pažeidinėjimai. 2012 m. Marijampolės apskrities teritorijose nustatyta 12 (Marijampolės savivaldybėje 6, Kalvarijos savivaldybėje 2, Vilkaviškio raj. savivaldybėje – 4), kuriems nustatyta atsparumas vaistams. Vaistams jautri TB gali būti išgydoma per 6 mėnesius, o vaistams atspariai TB gydyti reikalingas išplėstinis gydymas, kuris gali trukti ilgiau nei dvejus ar net daugiau metų ir yra labai brangus. Todėl labai svarbu profilaktikos priemonės nukreipti kovai su atsparios vaistams TB plitimu: užtikrinti tiesiogiai stebimą gydymą, pakartotinai sirgusiųjų bei sergančių atspariąja DAV- TB pacientų gydymas visuose gydymo etapuose, nenutrūkstamas aprūpinimas visų TB įstaigų antros eilės vaistais nuo TB, specialus gydymas taikomas sergantiems DAV TB.

2014 m. Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro pateiktoje 2012 m. ataskaitoje pagal dauginio antituberkuliozinių vaistų atsparumo (DAV-TB) tarp naujų laboratoriškai patvirtintų plaučių TB atvejų Europos sąjungos/Europos ekonominei erdvei priklausančiose šalyse, Lietuva yra pirma šalis, Rumunija - antra. Iš 499 tokių atvejų Europos regione net 116 registruota Lietuvoje, Rumunijoje – 113. Iš naujų laboratoriškai patvirtintų plaučių TB atvejų DAV-TB sudarė 11,8 proc., Estijoje -20,5 proc.
Pagal antituberkuliozinių vaistų atsparumą tarp anksčiau gydytų laboratoriškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų Europos regione Lietuva yra antra šalis, pirma – Rumunija. Iš 718 tokių atvejų Europos regione 153 registruoti Lietuvoje, Rumunijoje – 416. Iš bendro laboratoriškai patvirtintų, ankščiau gydytų tokių atvejų skaičiaus Estijoje DAV-TB sudarė 50 proc., Lietuvoje – 44,3 proc., Rumunijoje - 20,7 proc.

TB ir žmogaus imunodeficito infekcija (ŽIV)
Ryškėja tendencija, kad užsikrėtimas ŽIV infekcija padidina riziką susirgti sunkiomis TB formomis. Šios abi ligos susijusios dėl labai panašių ligas įtakojančių socialinių veiksnių: gyvenimas įkalinimo įstaigose, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, bedarbystė, neturėjimas nuolatinės gyvenamosios vietos, nesilaikymas prevencijos priemonių ir kita. Todėl labai svarbu TB ir ŽIV prevencijos priemonių kompleksinis įgyvendinimas, susirgusiųjų TB nemokamas ištyrimas dėl ŽIV, tinkamas gydymas nustačius viena ar kitą infekciją, prevencinių priemonių aiškinimas, gydymo prieinamumas socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. 2012 m. Marijampolės savivaldybėje 2 ligoniams, sergantiems TB, buvo nustatyta ir ŽIV infekcija.
Klastingoji TB tyko arti kiekvieno iš mūsų
TB sukelia mikobakterijos, kurias žmogus žmogui perduoda oro lašeliniu keliu. Suserga ne kiekvienas, įkvėpęs mikobakterijų. Žmogaus organizme nuolat yra TB sukėlėjų, tačiau imuninė sistema sugeba apsaugoti nuo žalingo poveikio ir ligos simptomai nepasireiškia. PSO duomenimis, 1/3 pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės mikobakterijomis, t.y. šie TB nešiotojai gali susirgti sutrikus organizmo imuninei sistemai. Manoma, kad Lietuvoje užsikrėtusiųjų mikobakterijomis žmonių yra apie 80 proc., apie 90 proc. iš jų nesuserga, o kliniškai aktyvios TB formos nustatomos apie 5-15 proc. užsikrėtusių asmenų. Tačiau kai žmogui dėl tam tikrų priežasčių nusilpus imuninei sistemai organizmas nepajėgia apsaugoti nuo TB mikobakterijų poveikio, liga tuomet pasireiškia aktyvia TB. Aktyvios TB metu žmogui jau būdingi sukios ligos simptomai: užsitęsęs dusulys, kosulys, karščiavimas, skrepliavimas, skausmas krūtinėje, naktinis prakaitavimas, kūno masės mažėjimas, bendras silpnumas, atsikosėjimas krauju. Kai TB apima ne plaučius, o kitus organus, simptomai priklauso nuo pažeisto organo. Dažniausiai pažeidžiami inkstai ir kaulai, ypač pavojingas galvos smegenų dangalų pakenkimas. Susirgęs asmuo turi ištverti ilgą ir sudėtingą gydymo procesą, be to, gali užkrėsti aplinkinius. Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie gali turėti įtakos TB mikobakterijų suaktyvėjimui ir imuninės sistemos nusilpimui: įvairios ligos (pvz.; onkologinės, diabetas, endokrininės sistemos ir kt.), alkoholio ir narkotikų vartojimas, rūkymas, kenksmingi faktoriai darbo aplinkoje, prasti asmens higienos įgūdžiai, stresas, darbas sveikatos priežiūros srityje, prasta mityba, senėjimas bei su juo susijusios ligos, artimas kontaktas su sergančiu asmeniu, chemoterapija, ŽIV infekcija, nėštumas ir kita.

TB negailestinga vaikams
2013 m. Lietuvoje užregistruoti 56 vaikų TB atvejai, sergamumo rodiklis – 1,03 atv./10 000 (0-17 m. amžiaus grupėse). Lyginant su 2012 m., sergamumo rodikliai sumažėjo. Marijampolės apskrities teritorijos savivaldybėse 2013 m. nustatyti 3 vaikų susirgimai (sergamumo rodiklis 0,98 atv./10 000 (0-17 m. amžiaus grupėje), iš jų Marijampolės savivaldybėje – 2, Vilkaviškio raj. savivaldybėje – 1. Marijampolės apskrities teritorijoje vaikų sergamumo TB rodikliai pirmi metai neviršija Lietuvos sergamumo rodiklių. Aukšti vaikų TB sergamumo rodikliai išryškėja dėl didelio ir išplitusio sergamumo visuomenėje. Be to, vaikų susirgimai TB aktyviau išaiškinami dėl Marijampolės apskrities savivaldybėse vykdomų prevencinių programų. Vaikai, bendraudami su sergančiais TB asmenimis, turi labai didelę riziką užsikrėsti. Ypač rizika padidėja artimai bendraujant su sergančiais šeimos nariais (,,šeimyniniai“ kontaktai), kolektyvuose (mokykloje, klubuose, turistinėse kelionėse ir kita). Epizodiniai bendravimai su sergančiuoju riziką užsikrėsti mažina, tačiau išlieka pavojingi kūdikiams. Todėl, esant galimai užsikrėtimo rizikai, reikia vaikus tikrinti profilaktiškai, nes kūdikiams ir mažiems vaikams TB infekcija yra labai pavojinga. Klastinga užkrečiamoji liga pradėjo siautėti mokyklose ir net ikimokyklinėse ugdymo įstaigose (nustatyta atviros ligos formos TB 0-14 metų amžiaus vaikui Marijampolės savivaldybėje). Esama situacija turi sutelkti visas institucijas numatyti ir pradėti vykdyti ypatingai veiksmingas prevencines priemones vaikų TB plitimui mažinti, galinčias įvertinti ir kontaktinių asmenų sveikatos būklę. Daugumai vaikų, užsikrėtusių TB, gali nebūti jokių simptomų, tik retkarčiais karščiavimas, kosulys, silpnumas, į gripą panašūs požymiai, tačiau jie praeina per savaitę. Daugumai vaikų TB pažeidžia plaučius, kitus organus, dažniausiai tarpuplaučio limfmazgius. Kadangi vaikai dažniausiai serga besimptomėmis formomis, teisės aktais yra nustatytos grupės vaikų, kurie profilaktiškai kas metai bendrosios praktikos gydytojų turi būti patikrinti, ar neserga TB, t.y., jiems turi būti atliekami tuberkulino mėginiai. Jeigu reakcija į tuberkulino mėginį būna teigiama, tuomet vaikui atliekami išsamesni tyrimai: jį konsultuoja pulmonologas, atliekama krūtinės ląstos rentgenograma bei kiti sudėtingesni tyrimai. Patikrinti vaikus dėl TB būtina, jei žinoma, kad šie bendravo su sergančiaisiais.

Vaikų TB profilaktikos stiprinimas
Organizuojant ir gerinant pirminę vaikų tuberkuliozės profilaktiką, siekiant mažinti šios ligos plitimą, kuo anksčiau išaiškinti užsikrėtusių vaikų skaičių ir pradėti jų gydymą, kasmet Marijampolės apskrityje valstybės lėšomis atliekamas tuberkulino mėginys visiems 7 metų vaikams ir rizikos grupių vaikams: neskiepytiems nuo tuberkuliozės, bendraujantiems su sergančiais tuberkulioze (šeimoje, kolektyve), dažnai sergantiems viršutinių kvėpavimo takų ligomis, sergantiems lėtinėmis ligomis, gydomiems kortikosteroidais, infekuotiems žmogaus imunodeficito virusu arba esant kitoms imunodeficitinėms būklėms, iš socialinės rizikos šeimų, gyvenantiems sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose, migrantams.

2013 m. Marijampolės apskrityje tuberkulino mėginys buvo atliktas 2 814 įvairaus amžiaus vaikų. Daugiausiai tuberkulino mėginių buvo atlikti tiems rizikos grupės vaikams, kurie dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
2013 m. teigiamas tuberkulino mėginys buvo nustatytas 199 vaikams. Jie nusiųsti specialisto konsultacijai dėl tolimesnio ištyrimo. Atliekant tuberkulino mėginį, tuberkuliozė diagnozuota 8 vaikams, vienam iš jų – atviros formos tuberkuliozė. Tuberkulino mėginiais galima nustatyti slaptąją (latentinę) infekciją ir prasidedančią ligą.

Profilaktika
Skiepai nuo TB yra sukurti tik vaikams ir neapsaugo suaugusių asmenų. TB vakcina nemokamai skiepijami naujagimiai gimdymo skyriuose. Taip jie apsaugomi nuo sunkių ligos formų, tokių kaip tuberkuliozinis meningitas ir miliarinė TB. Tačiau visavertis imunitetas nesusidaro, neapsaugoma nuo užsikrėtimo TB sukėlėjais ir ligos vystymosi ateityje. Tai suprasti labai svarbu, nes su skiepijimu siejamos nepagrįstos viltys gali neigiamai veikti TB kontrolės priemonių organizavimą. Nusivilti nereikėtų, nes, naudojant sudėtingus genų inžinerijos metodus, bandoma sukurti naują, veiksmingą vakciną prieš TB.

Profilaktinis tikrinimas dėl TB ir visiškas sergančiųjų išgydymas – svarbiausia priemonė, siekiant sustabdyti sergamumą. Šia liga galima užsikrėsti bet kur: autobuse, parduotuvėje, darbe, todėl, jei ir nemanote, kad turėjote kontaktą su sergančiu asmeniu, rekomenduojama pasitikrinti. Dažnai susiduriame su visuomenėje paplitusiomis nuostatomis, jog TB serga asocialūs asmenys, o profilaktiniai pasitikrinimai kenksmingi sveikatai. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir jis, esant reikalui, paskirs jums pulmonologo konsultaciją.

TB – gydoma ir išgydoma liga. Keiskime požiūrį, jog tai tik socialinių problemų turinčių asmenų liga. Neignoruokime profilaktinių pasitikrinimų, pasitarkime su specialistais. Stabdykime TB plitimą, kol ji neperėjo į sunkias formas, kurios turės pasekmes ne tik Jums, bet ir Jūsų artimiausiems žmonėms.

Parengė Loreta Radzevičienė,
Marijampolės visuomenės sveikatos centro
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja (apskrities vyriausioji epidemiologė)


Atgal