Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Naujienos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























2014.09.10
Marijampolės visuomenės sveikatos centras informuoja: Pirmosios erkių "aukos"

                Erkinis encefalitas nustatytas 47 m. amžiaus Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojui. Žmogus rugpjūčio mėn. paskutinėmis dienomis kreipėsi medikus dėl labai prastos savijautos, galvos skausmo, skausmo širdies plote, karščiavimo, kraujotakos sutrikimo. Ligonis buvo hospitalizuotas į Intensyvios terapijos skyrių, būklė greitai blogėjo, išsivystė koma. Specialistai teigia, jog ligos išeitis neprognozuojama. Mūsų duomenimis, ligonis prieš dvi savaites pastebėjo įsisiurbusią erkę, ją pašalino. Erkė galimai įsisiurbė Kazlų Rūdos regiono miškuose, kur ligonis dažnai lankėsi rinkdamas grybus.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad erkių aktyvumo sezonas prasidėjo ankstyvą pavasarį, balandžio mėnesį, ir tęsis iki lapkričio mėnesio. Erkės aktyvios tampa tuomet, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia septynis laipsnius šilumos. Lietuva priskiriama didelės rizikos zonai užsikrėst LL ir EE: Šių ligų sukėlėjus nešioja IKSODINĖS ERKĖS (Ixodes ricinus), kurios paplitusios visose teritorijose, todėl užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima bet kur. Minėtu erkių gausa Lietuvoje išaugo per paskutinį dešimtmetį. Vidutinis metinis erkių gausos rodiklis erkių stebėsenos vietose sieke 25 erkes viename maršruto kilometre. Žinomos Marijampolės apskrities teritorijos, kuriose paplitusios erkės (daugiamečių tyrimų pagrindu nustatytos), pernešančios LL ir EE sukėlėjus: Kazlų Rūdos apylinkių, Ąžuolų Būdos ir Jūrės girininkijos miškai, Gudelių apylinkių Rudėnų miškai, Igliaukos apylinkių Varnabūdės ir Sasnavos girininkijos, Kalvarijos girininkijos, Jurgežerių apylinkių miškai, Iglės ežero poilsio zona, Šakių rajone– Lukšių seniūnijos Kleivinių girininkijos Liepalotų miškai, Vilkaviškio rajone – Matarių km., Podvarko poilsiavietės, Stirniškių miškas, Vištyčio apylinkių poilsiavietės. Manoma, kad Lietuvos teritorijoje 0,1-5 proc. erkių rizikos rajonuose yra užsikrėtusios EE virusu. "Dovanų" galima parsivežti iš visų aplinkinių rajonų, kolektyvinių sodų, paežerių, miškų, parkų. Erkės geriausiai jaučiasi drėgnose, apželdintose vietose. Jos savo aukos tyko apie 70 cm. aukštyje.

Sergamumo statistika

2014 m. užregistruota 1 EE atvejis ir 10 LL atvejų. Erkių platinamų ligų sergamumo rodikliai kasmet kinta. Vienas iš faktorių – pastaraisiais metais stebimas erkių populiacijos pagausėjimas. Sergamumo EE ir LL rodiklių svyravimas taip pat siejamas su sukėlėjų rezervuaro ir pernešėjų – smulkiųjų graužikų ir erkių - skaitlingumu, kurį gali įtakoti ir landšaftinės, socialinės–ekonominės sąlygos bei kt. Didžiausia erkių gausa bei didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis yra Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje, ne išimtis ir Marijampolės apskritis (Kazlų Rūdos girininkijos miškai yra laikomi EE endeminiu židiniu). Marijampolės apskrityje nuolat registruojami susirgimai LL ir EE.

Trumpai apie erkių pernešamas ligas

EE susergama įsisiurbus iksodinei erkei, užsikrėtusiai EE virusais arba pavartojus nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą, EE virusais užkrėstą karvių ar ožkų pieną. Žmogus užsikrečia įkandus nimfoms arba suaugusioms erkėms. Didžiausia tikimybė užsikrėsti žmogui yra nuo nimfų. Jos labai mažos ( apie 1 mm skersmens ), todėl sunkiai pastebimos, aktyviausios vasarą, kuomet žmogus daugiausia laiko praleidžia gamtoje. EE virusai gyvena ir dauginasi erkių seilių liaukose, todėl gali būti perduodami vos pradėjus erkei siurbti kraują. Šia liga dažniausiai susergama praėjus 2-3 savaitėms po užsikrėtusios erkės įsisiurbimo. EE virusai pirmiausiai dauginasi odoje, vėliau su limfa patenka į limfmazgius ir kraujotaką, išnešiojami ir dauginasi įvairiuose organuose, vėl patenka į kraujotaką ir pažeidžia centrinę nervų sistemą. Ligai būdingos dvi bangos: po inkubacinio periodo (7-14 dienų) liga prasideda panašiais į gripą požymiais (karščiuojama, skauda galvą, raumenis), po savaitės šie požymiai išnyksta, kartais sveikata gali pagerėti ir po to vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, paralyžius ir sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai. Persirgus EE dažni liekamieji reiškiniai, trikdantys gyvenimo kokybę, kartais sukeliantys neįgalumą (paralyžiai, pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos).

LL sukėlėjai – bakterijos. Jos gyvena ir dauginasi erkės žarnyne, todėl erkė perduoda LL sukėlėjus per ilgesnį laiką negu EE (turi įsiurbti tiek kraujo, kad jį ,, atvemtų“ į žaizdą). Ligai būdingas požymis – didėjanti odos eritema (paraudusi dėmė), atsiradusi per dvi savaites buvusioje erkės įsisiubimo vietoje. Jos skersmuo turėtų būti apie penkis centimetrus, vėliau dėmė didėja, plečiasi, o spalva iš centro į kraštus blykšta. Lieka pakilę dėmės kraštai, kurie labiau matomi sušilus, išsimaudžius vonioje. Tai pirmoji ligos stadija. Jos metu galimi ir galvos, raumenų, sąnarių skausmai,  karščiavimas, bendras silpnumas.  Antroje ligos stadijoje atsiranda sunkių nervų sistemos, širdies kraujotakos sistemos kardiologinių sutrikimų, vystosi sąnarių uždegimai.

Manoma, kad Lietuvoje apie 8,3 proc. iksodinių erkių yra užsikrėtusios LL borelijomis, o kai kuriuose rajonuose užsikrėtusios net iki 18-27 proc. Kiek iksodinių erkių užsikrėtę erkinio encefalito virusais Lietuvoje, tiksliai nežinoma.

Erkių įsisiurbimas. Erkės akių neturi. Joms orientuotis erdvėje ir pajusti auką padeda specialus organas, esantis ant priekinės erkių kojų poros (Helerio aparatas). Savo aukas erkės atskiria iš kvapo bei skleidžiamos kūno šilumos. Suaugusi erkė tūno žolėje laukdama grobio, kad pasimaitintų krauju. Net labai trumpo žmogaus ar gyvūno kontakto su žole pakanka, kad erkė užropotų ant laukto šeimininko. Tai trunka vos akimirką. Ropodama žmogaus kūnu erkė ieško minkštos ir švelnios odos, kur gausu kraujagyslių, kad būtų lengviau įsisiurbti ir maitintis. Kol kas nėra aišku, kodėl erkės įsisiurbia į vieną ar kitą žmogų bei gyvūną. Manoma, kad jas suvilioja kažkokios nežinomos medžiagos, esančios prakaite, kurių kvapas erkėms itin patrauklus. Įsisiurbusi erkė su seilėmis išskiria medžiagų, kuriose yra analgetikų, priešuždegiminių bei kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, o tai užkerta kelią įdūrimo vietoje prasidėti uždegimui ir slopina skausmą. Dėl analgetikų įkandimo vieta tampa nejautri, nejaučiame ir erkės straubliuko skverbimosi į odą. Pamačius erkę ant odos, jei ji dar nebuvo įsisiurbusi, galite būti ramūs, nėra jokios rizikos užsikrėsti EE ar LL. Jeigu erkė ir buvo užsikrėtusi, perduoti viruso negalėjo. Užkrečiama tik tada, kai erkė turi kontaktą su krauju.

Vienintelė efektyvi EE profilaktikos priemonė – skiepai. Vakcina, kuri apsaugotų nuo LL dar nesukurta, todėl gyventojai turėtų saugotis erkių įkandimų. Galbūt šiandien susirgimų EE būtų registruojama mažiau, jei žmonės, rizikuojantys kontaktuoti su erkėmis – dažnai besilankantys miškuose, gyvenantys miškingose vietovėse – skiepytųsi. Skiepytis nuo EE niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios. PATIKIMIAUSIA APSAUGA – 3 DOZĖS. EE vakcina yra skiepijama išlaikant 1-3 mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, visiškai apsaugantis žmogų nuo EE išsivystymo vienerius metus. Trečia vakcinos dozė skiriama maždaug po metų (9-12 mėn.). Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas trejus-penkerius metus reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę. Atsižvelgiant į situaciją, pavyzdžiui, šiltuoju metų periodu, kai erkės jau aktyvios, gali būti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 1-2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 5-12 mėn. po antrosios dozės. Vėliau, kas trejus-penkerius metus, reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę. Patikima apsauga įgyjama tik įskiepijus tris vakcinos dozes, o neužbaigus skiepijimo apsauga gali nesusidaryti (taikant tiek pagreitintą tiek įprastinę skiepijimo schemą).Vakcina neapsaugo nuo EE , jei erkė įkando dar prieš skiepijantis ar per dvi savaites po pirmos dozės suleidimo . Skiepai garantuoja apsaugą nuo EE praėjus dviem savaitėm nuo antrosios dozės įskiepijimo

Nuo erkinio encefalito rekomenduojama pasiskiepyti gyventojams, kurie dirba miškuose, parkuose. Skiepytis reikia ir tiems, kurie mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje, prasidėjus grybų sezonui, dažnai besilankantiems miške. Erkinio encefalito vakcina Lietuvoje yra mokama. Tačiau dažnai būnantiems gamtoje nereikėtų gailėti pinigų ir pasirūpinti savo sveikata. Vaikai gali būti skiepijami nuo vienerių metų amžiaus.

Kontraindikacijos skiepams - karščiavimas ir alergija sudėtinėms vakcinoms dalims. Netiesa, kad po skiepijimo itin blogai jaučiasi dauguma žmonių. Dauguma žmonių jaučiasi gerai arba turi tik šiokių tokių nusiskundimų, kas laikoma normalia organizmo reakcija į skiepą, kadangi vakcina - tai maža dozė ligą sukeliančių komponentų, kuri "pamoko" organizmą savigynos reakcijų, nesukeldama susirgimo. Prieš skiepijantis bet kokiomis vakcinomis, nepriklausomai nuo amžiaus, pirmiausiai reikia pasitarti su šeimos gydytoju. Jis žino, kokia paciento sveikatos būklė, ir gali profesionaliausiai patarti. Reikia atkreipti dėmesį, kad asmenys, turintys lėtinių ligų, susirgę erkiniu encefalitu, serga sunkiau ir dažniau lieka komplikacijų po ligos.

Kitos, mažiau efektyvios nespecifinės profilaktikos priemonės:

Aplinkos tvarkymas – vienas iš ekologiškiausių ir svarbiausių erkių gausą mažinančių priemonių. Erkėms patinka gyventi ten, kur nenupjauta, sukritusi žolė, nesugrėbti lapai. Jei anksčiau erkės būdavo aptinkamos miškuose, tai dabar jų yra praktiškai visur – kolektyviniuose soduose, miestų parkuose, skveruose, kapinių, gyvenamųjų namų teritorijose ir pan. Todėl labai svarbu sudaryti erkėms nepalankias sąlygas gyventi ir plisti, nuolat valyti ir prižiūrėti parkų, sodų, gyvenamųjų namų teritorijas: grėbti lapus, naikinti beverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę, išvežti susidariusias augalines šiukšles ir kt.

Išvykstant į gamtą - patartina rengtis šviesesniais rūbais (kad būtų galima lengviau pastebėti erkę), ilgomis rankovėmis su prigludusiais rankogaliais, ilgomis kelnėmis, apsiauti batus su aukštais aulais, užsidėti kepuraitę ar skarelę (sudaryti barjerą erkėms patekti ant odos). Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Jų gausu tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, kirtimuose, aukštoje žolėje. Poilsiui reikėtų pasirinkti atvirą, saulėtą aikštelę. Grįžę į namus atidžiai apžiūrėkite savo kūną, išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu. Drabužius, kuriais vilkėjote, pakabinkite negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės gyvena labai trumpai). Pakabinus drabužius kambaryje, juose pasilikusios erkės gali įsisiurbti kitiems šeimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Apžiūrėkite savo, ypač vaikų kūną, rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą - į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti.

Cheminės priemonės prieš erkes- repelentai (erkes atbaidančios priemonės) skirti rūbams ar kūnui. Jų poveikis trumpalaikis, todėl būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus. Įsigyjant repelentus, rinktis ropojantiems (ne skraidantiems) vabzdžiams atbaidyti skirtas priemones. Geriausiai pirkti vaistinėse, kur gausite informaciją, ar priemonė tinkama vaikams. Yra specialiai vaikams pagamintų preparatų, atbaidančių vabzdžius, erkes. Perkant parduotuvėje, reikia atidžiai skaityti, kas nurodyta etiketėse, kam skirtas preparatas. Nevienoda preparatų veikimo trukmė, todėl reikia sužinoti, kas kiek laiko pakartoti  apipurškimą. Jei galima, geriau apipurkšti rūbus nei purkšti tiesiai ant odos.

Pienas- erkių aktyvumo periodu, siekdami išvengti erkinio encefalito, vartokite tik pasterizuotą ar virintą karvių ar ožkų pieną, ypač jei gyvuliai ganosi miškingose vietovėse.

Gyvūnų apsauga nuo erkių- kad apsaugotume šunis nuo erkių, rekomenduojama naudoti specialias apsaugines ir profilaktines priemones. Tai gali būti antkaklis (dažnai antkaklis turi nemalonų kvapą, todėl šeimininkai jo nemėgsta), kuris pagamintas specialiai šunims. Negalima naudoti šio antkaklio jaunesniems nei 6 mėn. šuniukams, taip pat besilaukiančioms ir žindančioms kalėms. Jis atsparus vandeniui, todėl antkaklis išlieka efektyvus net šuneliui išsimaudžius. Nėra skiepų šunims nuo erkių pernešamų ligų. Po pasivaikščiojimo augintinį būtina kruopščiai apžiūrėti, o suradus erkę, ją atsargiai ištraukti. Nepamirškite apie tai, kad gyvūnėlis gali parnešti erkių į namus.

Jei įsisiurbė erkė- nedelsiant ją pašalinkite. Pirštais ar pincetu erkę stumkite kuo arčiau odos, kol pakilusi oda bus panaši į „palapinę“ ir staigiu judesiu ištraukite. Traukiant erkę, nespauskite jos pilvuko, kad ši „neįšvirkštų“ į žaizdą LL sukėlėjų, taip pat labai svarbu, kad žaizdoje neliktų erkės galvos. Įkandimo vietą būtinai dezinfekuokite: nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu. Jeigu patys negalite pašalinti erkės, kuo greičiau kreipkitės į medikus. Greitas įsisiurbusių erkių pašalinimas labai svarbus LL profilaktikai, šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė išbūna įsisiurbusi ilgiau nei 48 valandas. Kadangi EE virusai tarpsta erkės seilių liaukose, žmogui jie yra perduodami tuo pačiu metu, kai tik erkė pažeidžia odą. Todėl labai svarbu skubi ir efektyvi pagalba.

Ištraukus erkę, kreiptis į gydytoją visais atvejais nebūtina. Kreipkimės į medikus tuo atveju, kai įkandimo vietoje oda parausta arba ją išberia, taip pat dviejų savaičių bėgyje atsiradus į gripą panašiems ar kitiems ligų simptomams.

Ištraukus erkę nereikalinga ją tirti laboratorijoje, nes tyrimas gana brangus ir nesuteikia reikiamos informacijos. Jei Jums ir įkando užkrėsta erkė, tai dar nebūtinai ji spėjo perduoti ligos sukėlėją ir nebūtinai Jūs susirgsite. Profilaktinių priemonių po erkės įkandimo nuo LL ar EE nėra. Ištraukus įsisiurbusią erkę reikėtų atidžiau stebėti savo sveikatą ne mažiau kaip keturias savaites. Skiepijimasis nuo EE po erkės įkandimo jau yra neveiksmingas, norint išvengti šios erkės perduotos ligos. Tačiau tai geras laikas pagalvoti apie skiepus, norint saugiau jaustis ateityje.


Parengė Loreta Radzevičienė

Marijampolės visuomenės sveikatos centro

Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja

tel. (8 343) 59307, el.p.: loreta.radzeviciene@marijampolesvsc.sam.lt


Atgal