Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Naujienos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























2014.10.15
Tinkama vaikų mityba – svarbus dantų ėduonies profilaktikos metodas

Lietuvoje dantų ėduonis ir priedančio ligos yra plačiai paplitę ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų. Jau ikimokykliniame amžiuje ėduonies intensyvumas (kp) pieniniuose dantyse yra didelis. Todėl svarbu kuo anksčiau pradėti pagrindinių odontologinių ligų profilaktiką.

Apžvelgus įvairią literatūrą, galima išskirti du mitybos poveikio dantims mechanizmus: medžiagų apykaitos poveikis ir vietinis poveikis – elementai reikalingi emaliui. Šiuo metu žinoma keletas priežasčių, ypač skatinančių dantų ligų pasireiškimą vaikams – tai silpna danties kietųjų audinių mineralizacija, bloga burnos higiena, kitos organizmo ligos, taip pat ir gausus angliavandenių kiekis maiste, netaisyklingas mitybos režimas. Vaiko mityba turi būti visavertė, kad būtų patenkinti augančio organizmo poreikiai. Jei vaiko mityba netinkama, jis dažnai serga virškinimo sistemos ar kitomis lėtinėmis ligomis. Įrodyta, kad daug angliavandenių turinčio, gerai apdoroto maisto vartojimas yra ėduonies ir periodonto ligų rizikos veiksnys. Maisto likučiai burnoje (nesilaikant geros burnos higienos) turi svarbią reikšmę dantų apnašų formavimuisi. Norint pasiekti, kad vaikų dantys būtų sveiki, būtinos dvi sąlygos: tinkama mityba ir gera burnos higiena. Tačiau reikėtų prisiminti, kad tinkama mityba jokiu būdu negali pakeisti kasdienio dantų valymo pasta ir šepetėliu.

PAGRINDINIAI RACIONALIOS MITYBOS PRINCIPAI

Siekiant dantų ėduonies ir priedančio ligų profilaktikos efektyvumo, turi būti taikomi ir akcentuojami pagrindiniai racionalios mitybos principai.

Angliavandeniai

Būtina vengti pernelyg dažno ir gausaus angliavandenių vartojimo, nes tai karieso-geniškiausi mitybos produktai.Angliavandeniai– tai pagrindinis energijos šaltinis, bet nedidelė jų dalis suvartojama kaip statybinė medžiaga, taip pat baltymų bei riebalų apykaitai. Angliavandenių mokyklinio amžiaus vaikų racione turi būti maždaug 4–5 kartus daugiau nei baltymų ar riebalų, tai yra 10–15 g vienam svorio kilogramui (suaugusiesiems per dieną reikia apie 350–500 g angliavandenių).

Angliavandeniai gali būti:
• Paprastieji. Monosacharidai: gliukozė, fruktozė, laktozė, galaktozė.
• Sudėtingieji. Disacharidai: sacharozė, laktozė, maltozė.
• Dar sudėtingesni. Polisacharidai: krakmolas, glikogenas.
Sacharozė yra kariesogeniškiausia, nes burnoje ji sudaro atsargas, iš kurių gaminami neląsteliniai polisacharidai (fruktanas,gliukanas) ir apnašų matricos polisacharidai (mutanas). Todėl galima teigti, kad sacharozė padeda mikroorganizmams (m/o) telktis ir didina apnašų lipnumą. Burnoje yra visos būtinos sąlygos ne tik sacharozės, bet ir kitų angliavandenių metabolizmui: m/o kilmės fermentai, pastovi temperatūra (37 °C), drėgmė, artimas neutraliam pH. Žmonių įpročiai taip pat turi įtakos karieso rizikai. Pavyzdžiui, dažniausiai saldūs patiekalai vartojami kaip paskutinis patiekalas, jie dažnai būna lipnūs, ilgai išliekantys burnos ertmėje, kur vyksta jų metabolizmas, o jo metu susidaro organinės rūgštys, pirmiausia – pirovynuogių ir pieno, arba angliavandeniai kaupiasi kaip viduląsteliniai m/o polisacharidai: procesas intensyvesnis minkštose dantų apnašose. Vaikų racionuose dažnai angliavandenių yra daugiau nei reikia. Per didelis jų kiekis ne tik lemia dantų ligų pasireiškimą, bet gali sąlygoti ir kepenų, nervų sistemos sutrikimus, pakeisti medžiagų apykaitą: kai racione mažai baltymų ir daug angliavandenių, vaikai gali pradėti lėčiau augti ir blogiau vystytis. Svarbu, ne kiek vieno valgymo metu gaunama angliavandenių, bet ar dažnai per dieną jų vartojama į apnašų mikrobinę plėvelę.

Baltymai

Svarbu akcentuoti baltymų reikšmę kaulinėms struktūroms. Baltymai sudaro materialinį gyvybės pagrindą, dalyvauja visuose gyvybiniuose procesuose. Baltymai, įeidami į antikūnų sudėtį, gina organizmą nuo infekcijų, būdami fermentų ir hormonų sudėtyje, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose organizme, juos reguliuoja, jie dalyvauja kraujo krešėjime, turi įtakos nervų sistemos veiklai, tarnauja kaip energijos šaltinis. Stingant baltymų, mažėja organizmo atsparumas. Odontologiniu požiūriu baltymai svarbūs, nes formuoja dantų pelikulę, jei jų trūksta maiste, jauno organiz- mo alveoliniame kaule matosi osteoporozės židiniai ir uždegiminė periodonto audinių reakcija. Be to, baltymai įeina į seilių mucino, fermentų, imunoglobulinų sudėtį, taip dalyvaudami seilių apsauginėje funkcijoje. Trūkstant maiste baltymų, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, mažėja darbingumas, kraujyje sumažėja hemoglobino kiekis, kinta kaulų cheminė sudėtis, blogiau gyja žaizdos, būdingi kaulų lūžiai.


Riebalai

Riebalai vaiko organizme naudojami statybiniams procesams, jie yra geras energijosšaltinis, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose. Riebaluose yra biologiškai svarbių medžiagų: sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, fosfatidų, vit. A,D,E,K ir kt. Riebalai padeda susidaryti atsparumui prieš nepalankius aplin-kos veiksnius, jų trūkstant, dažnai sergama infekcinėmis ligomis. Riebalai padeda įsisavinti juose tirpius vitaminus, o jų kiekio svyravimai pasireiškia epitelio ragėjimo sutrikimu. Riebalų mokyklinio amžiaus vaikai turi gauti tiek pat, kiek ir baltymų. Per didelis riebalų kiekis slopina virškinamųjų sulčių išsiskyrimą. Pagrindiniai riebalai yra sviestas, taukai, aliejus. Dar apie 40 proc. riebalų gaunama su mėsa, sūriais, pieno produktais.

Vitaminai

Ypač svarbus vitaminų kiekis, gaunamas su maistu. Vitaminai– tai tam tikri junginiai, dalyvaujantys medžiagų apykaitoje. Organizmas negeba pasigaminti vitaminų iš kitų medžiagų. Tik vitaminas D gali pasigaminti žmogaus odoje veikiant saulės spinduliams. Taip pat žarnyne, veikiant m/o, pasigamina šiek tiek B grupės vitaminų ir vitamino K. Tačiaujų neužtenka žmogaus organizmo poreikiams patenkinti neužtenka. Todėl pagrindinis vitaminų šaltinis yra maistas. Trūkstant maiste vitaminų, atsiranda įvairios ligos, vadinamos avitaminozių vardu: skorbutas, pelagra, ir kt. Dantų ir periodonto ligų profilaktikai ypač svarbūs vitaminai A, D, B ir C.

Tinkama vaikų mityba padeda išsaugoti sveikus dantis ir dantenas, todėl tai naudingas dantų ėduonies ir priedančio ligų pro/laktikos metodas, o daugelio šalių gydytojų odontologų nuomone, pigiausias bei geriausias dantų ir priedančio ligų gydymas yra jų profilaktika.

Parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Aušra Ralytė


Atgal