Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Naujienos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























2015.04.21
Verslininkai paprastiems produktams nori suteikti gydomąsias galias

Nuo pernai Lietuvoje į Maisto papildų sąrašą yra įrašyta beveik 10 tūkstančių maisto papildų. Praėjusiais metais Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui pradėjus juos notifikuoti, specialistai pripažįsta tokių skaičių nesitikėję, o labiausiai juos stebina verslininkų noras maisto papildais vadinti net paprasčiausius maisto produktus. Specialistai daro prielaidas, jog taip tikimasi didesnių pardavimų.
Vaistai.jpg

Noras suteikti išskirtinumą
Drulyte.jpgPasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos Ilonos Drulytės (nuotr.) dėl kai kurių produktų kyla nemažai diskusijų: ar galima juos įtraukti į maisto papildų sąrašą ar ne. Pasitaiko ir itin keistų pageidavimų. „Turbūt žinote mėtinius ledinukus, vartojamus, kai peršti gerklę. Toks produktas visiškai neatitinka maisto papildo apibrėžimo. Sutinku, kad jų sudėtyje yra medaus ar mėtos, bet jie vis tiek išlieka paprasti ledinukai. Kita kategorija - įvairiausi batonėliai, kurie, paprastai vertinant, yra tiesiog saldumynai, bet jų gamintojai įrodinėja juos esant maisto papildais. Tarkim, jų sudėtyje yra vitamino C. Bet gi jo niekas nedraudžia dėti ir į maisto produktus. Šio vitamino galima pridėti ir į dešreles ar jogurtą“, - vardina I.Drulytė.
Anot specialistės, blogiausia šiuo atveju yra tai, kad prie visų maisto papildų yra nurodoma paros suvartojimo norma, tad tokius ledinukus ar batonėlius, norint efekto, patariama vartoti kelis kartus per dieną. „Kai išnagrinėji jų sudėtį, paaiškėja, kad trys tokie batonėliai per dieną yra visa cukrų paros norma. Nepanašu, kad toks produktas galėtų pagerinti sveikatą“, - sako I.Drulytė. 
Nuo daržovių sriubos iki...
Pasak specialistų, viena galimų priežasčių, kodėl norima net ir paprastus produktus priskirti maisto papildams, yra sveikatos apsaugos ministro patvirtintinas dokumentas - gaminių, kuriais galima prekiauti vaistinėse, sąrašas. Saldainių ar batonėlių jame nėra. Registruoti kaip maisto papildus bandoma net ir džiovintas uogas,  ar sportininkams skirtus maisto produktus, kurie nėra priskiriami maisto papildams.
„Vieni keisčiausių pavyzdžių - purškiamasis aliejus arba lieknėti skirtas rinkinukas, kurį sudarė daržovių sriuba, skystis ir kelios kapsulės. Nei aliejus, nei daržovių sriuba nėra maisto papildai, jie skirti valgyti, o ne mitybai papildyti. O bene keisčiausias notofikuoti pateiktas produktas buvo vaginalinės kapsulės. Negaliu paaiškinti, kodėl pareiškėjas nusprendė jį įteisinti kaip maisto papildą ir kaip šis produktas gali būti vartojamas mitybai papildyti“, - vardina I.Drulytė.
Tiesa, artimiausiu metu iš maisto papildų sąrašo planuojama išbraukti bičių produktus, pavyzdžiui, medų su propoliu ar bičių duonelę. Pasak specialistų, tai - geri produktai, tačiau jie neturi maisto papildams priskiriamų savybių, nėra nustatytų ir jų suvartojimo paros dozių.
I.Drulytė pripažįsta, kad tenka nemažai ginčytis su verslininkais, kurie nori vieną ar kitą produktą vadinti maisto papildais. „Atrodo, kad maisto papildo sąvoka šiandien tapo beribė“, - sako I.Drulytė.
Netrūksta reklamos pažeidimų
Valavicius_Donatas_2015_04_3.jpgValstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Valavičiaus (nuotr.) teigimu, maisto papildų pasiūla Lietuvoje išties didelė, puikiai išplėtota jų internetinė prekyba, tad ir reklamos pažeidimų netrūksta. VMVT, atsakinga ir už tinkamą maisto reklamos skleidimo kontrolę, vien pernai registravo 35 reklamos įstatymo pažeidimo protokolus, iš kurių net 29 dėl maisto papildų reklamos. „Daugeliui maisto papildų buvo priskiriamos gydomosios ar nuo įvairiausių ligų apsaugančios savybės. Arba juos reklamuojant nebuvo nurodoma, kad tai - maisto papildas“, - teigia D.Valavičius.
Pasak specialisto, pernai dėl maisto reklamos įstatymo pažeidimų, kuomet elementariems produktams buvo priskiriamos gydomosios savybės, surašyti protokolai dėl aliejaus, arbatos bei gazuoto mineralinio vandens. Pavyzdžiui, kad įspūdis būtų stipresnis, gazuoto stalo vandens reklamai buvo pasitelktas gydytojo personažas, nors įstatyme tiksliai apibrėžta, jog tiek kalbant apie maistą, tiek ir apie maisto papildus, negalima naudoti mediko rekomendacijos įvaizdžio.
„Kalbant apie maisto reklamą, reikia pripažinti, jog ji dažnai balansuoja ties teisėtumo riba. Natūralu, kad gamintojas nori savo produktą išsiskirti iš panašiųjų grupės. Tačiau reklamos įstatymas ir visi kiti maisto sritį reglamentuojantys teisės aktai iš esmės nustato tą patį, kad nei maisto papildu, nei maisto produktu negali būti gydoma“, - sako D.Valavičius.
Tūkstantinės baudos
Už maisto papildų reklamą, kuri neatitinka įstatymų, verslininkams yra numatyta kelių dešimčių tūkstančių eurų bauda. „Pernai didžiausia skirta bauda - 18 tūkstančių litų. Tokia suma skirta dėl to, kad verslininkas prasižengė pakartotinai. Baudos svyruoja nuo 290 iki 8,7 tūkst. eurų juridiniams asmenims. Fiziniams asmenims, kurie, pavyzdžiui, turguje parduoda produkciją ir pirkėjams sako, kad ji gydo, baudos mažesnės - nuo 145 iki 290 eurų.
„Žinoma, tik bausti verslininkų nesiekiame, bet turime tikslą, kad vartotoją pasiektų teisinga, visapusiška ir pagrįsta informacija. Mat vartotojas yra silpnoji pusė. Jis negali analizuoti ir neturi specialių žinių apie tą produktą ir jo galimas ar ne gydomąsias savybes“, - sako D.Valavičius, pridurdamas, kad kartais verslininkai, gavę kelis tūkstančius siekiančias baudas, yra linkę ginčytis dėl sprendimų ir teismuose. Neva jie tik norėjo kiek įmanoma išsamiau informuoti pirkėją. Tiesa, pernai dėl maisto papildų reklamos nė vienas VNVT specialistų sprendimas nebuvo apskųstas teisme, nors anksčiau tokių atvejų pasitaikydavo dažnai.
„Atvejų mes patys nenagrinėjame. Surašome protokolą, o vėliau juos nagrinėja Vartotojų teisių tarnyba. Tačiau ginčų kyla gana retai“, - sako D.Valavičius.
Dažniau įkliūna nepatyrę
Pasak specialistų, reklamos įstatymus tiek dėl maisto, tiek ir maisto papildų dažniausiai pažeidžia mažiau patyrę verslininkai.
D.Valavičiaus teigimu, verslininkams yra palikta nemažai galimybių, kaip produkciją reklamuoti teisiniais būdais, pasinaudojant sveikatingumo teiginiais.
„Pavyzdžiui, reklama skelbia, kad vitaminas C stiprina imuninę sistemą. Toks teiginys jau prieštarautų Reklamos įstatymui. Tokiu atveju reikėtų rinktis, kad vitaminas C svarbus imuninės sistemos veiklai, o ne jai stiprinti. Atrodytų, detalės, bet jos klaidina vartotojus ir galiausiai iškreipia pačią rinką. Yra tikrai nemažai teiginių tiek apie maistingumą, tiek ir apie sveikatingumą, kuriuos kiekvienas galėtų pritaikyti sau. Pats reglamentas aiškiai sako, kad teiginiai apie maistingumą ar sveikatingumą turi būti aiškūs ir visiems suprantami. Mes organizuojame daug mokymų, šviečiame verslą ir nuolat akcentuojame, kad teisėtos maisto papildų ar net ir maisto reklamos galimybės dažnai yra neišnaudojamos“, - sako D.Valavičius. 

Tarp kitko
VMVT pataria objektyviai vertinti maisto reklamos projektus, nepamiršti patalpintos įmonės informacijos internetiniame tinklalapyje, ir vartotojui prieinamos informacijos, nekurti reklamų atsižvelgiant į konkurentų skleidžiamą, nes ji nebūtinai yra teisėta.
VMVT atkreipia dėmesį, kad verslo atstovai ne visuomet žino, kad jų skelbiama informacija atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos apibrėžimą. Pvz., jei įmonės internetiniame puslapyje pateikiama neprivaloma informacija susijusi su produktu, tuomet tai laikoma reklama, taip pat jei įmonė yra įregistravusi prekės ženklą Valstybiniame patentų biure, šis taip pat laikytinas reklama, todėl turi atitikti reklamai keliamus reikalavimus. 
Šaltinis: http://lsveikata.lt/aktualijos/verslininkai-paprastiems-produktams-nori-suteikti-gydomasias-galias-2728



Atgal