Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Naujienos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























2015.04.22
Balandžio 20-25 d. Europos imunizacijos savaitė

imunitetas_300x200.jpg

Dešimtą kartą Europoje balandžio 20 – 25 dienomis bus minima Europos imunizacijos savaitė, kurios tikslas: didinti imunizacijos apimtis, gerinti visuomenės supratimą apie skiepų svarbą. Šiais metais pagrindinis dėmesys skiriamas imunizacijos pasiekimams Europos regione bei politikų ir imunoprofilaktikos ekspertų atsakomybės skatinimui. Neretai skiepijimai priskiriami prie didžiausių žmonijos atradimų, nes dėka išnaikinti raupai, iš dalies poliomielitas, pasiekta gerų rezultatų valdant susirgimus difterija, stablige, tymais, raudonuke. Skiepai pirmiausia naudingi žmogui, tačiau norint valdyti infekcijas, sukėlėjų cirkuliaciją tarp žmonių, labai svarbu sukurti kolektyvinį imunitetą, tai yra pasitelkus skiepus suformuoti pakankamai didelį infekcijoms neimlių žmonių skaičių, kuris turėtų būti ne mažesnis kaip 95 proc., t.y. nuo tam tikrų infekcinių ligų turi būti paskiepyta ne mažesnis procentas asmenų. Šiandien svarbu įvertinti susirgimo riziką kai kuriomis užkrečiamosiomis ligomis, apie kurias dažnai esame pamiršę. Kokia situacija Marijampolės apskrityje šiandien? Pastarųjų 10 metų laikotarpiu Marijampolės apskrities administracinėse teritorijose profilaktiniai vaikų skiepijimai buvo vykdomi sėkmingai, išlaikant gana aukštas (95-100 proc.) skiepijimo apimtis. Analizuojant vaikų profilaktinių skiepijimų apimtis 2014 m. daugelyje Marijampolės apskrities savivaldybėse jos sumažėjo visose amžiaus grupėse apie 4-6 proc., lyginant su ankstesniais metais. 2 metų amžiaus vaikų tarpe skiepijimo apimtys tymų, raudonukės, epideminio parotito (toliau – MMR1) vakcina labai žemos Kalvarijos savivaldybėje - 89 proc., Kazlų Rūdos savivaldybėje - 80 proc., Šakių rajono savivaldybėje 88 proc., o 7 metų amžiaus vaikų tarpe, kurie keliauja į vaikų ugdymo įstaigas, MMR2 vakcina skiepijimo apimtys Kazlų Rūdos savivaldybėje- 82 proc., Šakių rajono savivaldybėje- 89 proc. Tokios skiepijimo apimtys kelia grėsmę kilti tymų, raudonukės protrūkiams. 2014 m. buvo labai žemos skiepijimo apimtys ir 1 metų amžiaus vaikų tarpe nuo difterijos, stabligės, kokliušo, B tipo haemophilus influenzae infekcijos: Kazlų Rūdos savivaldybėje- 78 proc., Šakių rajono savivaldybėje- 88 proc., 7 metų amžiaus grupėje Kazlų Rūdos savivaldybėje- 80 proc. Su tokiomis žemomis skiepijimų apimtimis tikrai nesuvaldysime minėtų ligų protrūkius. Nuo ko priklauso skiepijimų apimtys visuomenėje? Priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp ir nuo visuomenės požiūrio, kurį kartais neigiamai formuoja netiksli žiniasklaidos ir net kai kuriais atvejais- medikų pateikta informacija, medikų netinkamas požiūris į skiepijimus.

Neigiamas medikų požiūrio į skiepus formavimas turėtų būti vertinamas kaip labai didėlis nekompetentingumas, o asmeniui- netekimas gauti kokybišką profilaktikos paslaugą. Visuomenės nuomonę dažnai neigiamai formuoja ,,nuvalkioti mitai“ apie skiepus: ligos nuo kurių skiepijama išnykusios, tai kam nuo jų skiepytis (pamirštame tymų komplikacijas, įgimtos raudonukes atvejus, mirties atvejus nuo erkinio encefalito, meningokokinės infekcijos, stabligės), vakcinos nesaugios, kūdikiai per maži, kad būtų skiepijami, vakcinų sudėtyje yra toksinių medžiagų, pasiskiepijo ir sirgo labai sunkia forma ir kiti mitai. Prieš patikint šiais mitais, reikėtų pažvelgti giliau į ligų profilaktiką ir o ne tikėti mitais, išsamiai pasidomėti galimais vakcinų pašaliniais požymiais pateiktais vakcinų instrukcijose, įvertinti tai ar galima reakcija į vakciną- karščiavimas, patinimas suleidimo vietoje mažesnė žala nei persirgus komplikacijos nuo tymų, epideminio parotito, meningokokines infekcijos, kokliušo, gripo ir kita.

Nepamirškime 5 pagrindinių priežasčių dėl kurių reikia skiepytis:

· Skiepai gali išgelbėti gyvybę, pašalinti ir eliminuoti ligas, sukeliančios rimtas komplikacijas ir mirtis

· Vakcinos saugios ir efektyvios (nepageidaujamos reakcijos lengvos, greitai praeinančios, o žymiai baisiau susirgti pavojinga užkrečiamąja liga (tymais, stablige ir kita).

· Skiepai apsaugo aplinkinius (formuojamas kolektyvinis imunitetas).

· Skiepai taupo laika ir pinigus, nes sergantis neina i darbą, perka vaistus, guli ligoninėse......

· Skiepai apsaugo ateities kartas, nes Europos Sąjungos šalyse išnaikintas poliomielitas, pasaulyje raupai, iki 2020 m. planuojama išnaikinti tymus ir raudonukę, o išnykus šioms ligoms ateities kartos bus apsaugotos.

Sveikatos priežiūros įstaigose rekomenduojama visą savaitę daugiau dėmesio skirti informacijos sklaidai apie skiepijimus (stenduose, atmintinėse), registratoriams, registruojant pacientus, paklausti, kada jie paskutinį kartą skiepijosi ir rekomenduoti tai aptarti su savo šeimos gydytoju, o šeimos gydytojams rekomenduojama visą savaitę priminti pacientams apie galimybes pasiskiepyti ir skiepų naudą sveikatai.

Trumpai apie ligas, kurių padeda išvengti vakcinos, valstybės lėšomis skiepijamiems visiems vaikams

Nuo difterijos- stabligės (pagal Lietuvos skiepų kalendorių) vaikai paskutinį kartą paskiepijami 15-16 m. Po skiepų imunitetas trunka apie 10 m., todėl suaugusieji kas 10 metų turėtų pasiskiepyti pakartotinai. Primename, kad difterija pasižyminti dideliu mirtingumu. Palankias sąlygas plisti difterijai sudaro neskiepytų gyventojų migracija ir turizmas. Difteriją sukelia difterijos lazdelė. Tai mikroorganizmas, gana atsparus aplinkoje, ypatingas tuo, kad į išskiria stiprų nuodą (toksiną), kuris ir sukelia visus difterijai būdingus ligos požymius bei pažeidžia įvairius organus, taip sukeldamas įvairias ligos komplikacijas. Žmogus yra vienintelis difterijos infekcijos šaltinis. Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus - kosint, čiaudint, kalbant (oro lašiniu būdu). Difterija taip pat galima užsikrėsti naudojantis asmeniniais sergančiojo daiktais, indais ar fizinio kontakto metu, per infekuotus maisto produktus, tačiau šie ligos plitimo keliai labai reti. Difterijos simptomai paprastai pasireiškia per 2 - 5 dienas nuo užsikrėtimo (gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų). Kai kuriems difterija užsikrėtusiems asmenims jokie simptomai nepasireiškia, tokie žmonės vadinami ligos nešiotojais, nes jie gali difterija užkrėsti aplinkinius. Liga prasideda ūmiai. Pradžioje difterijos simptomai panašūs į kitas bakterines nosiaryklės ligas: pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos. Difterija sergantiems asmenims gali būti sunku kvėpuoti, jiems patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys. Kaklo patinimas paprastai yra sunki ligos forma. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio. Ligos komplikacijas sukelia mikroorganizmo gaminamas toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės, todėl ligos eiga būna sunki ir neretai pasibaigianti mirtimi. Stabligė – tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga. Stabligės atvejų Lietuvoje registruojama kiekvienais metais: 2013 m. - 2 atv.(1 mirė), 2014 m. – 1 atv. (1 mirė). Sukėlėjas - bakterija, kuriai nereikia deguonies ir kuri gamina sporas, atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai), todėl sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų aplinkoje. Stabligės sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje. Jie randami įvairiausių gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne; su išmatomis patenka į dirvožemį ir jame sporų pavidalu gali išbūti gyvybingi ilgą laiką. Stabligės sukėlėjas į žmogaus organizmą patekęs per burną ligos nesukelia. Grėsmė susirgti kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, pradeda gaminti stiprų nuodą, kuris ir sukelia raumenų spazmus. Pirmieji ligos požymiai po užsikrėtimo dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali būti ir po kelių dienų ar mėnesių. Toksinas paveikia įvairias nervų sistemos struktūras, kas sukelia stiprius, skausmingus raumenų susitraukimus, kitus simptomus. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti hipoksija ir mirtis. B tipo Haemophilus influenzae bakterijų sukeliamos ligos labai pavojingos mažiems vaikams. Infekcija plinta oro lašeliniu keliu, užsikrėtus po 2-4 d. liga pasireiškia vėmimu, karščiavimu, po to sunkiomis komplikacijomis: ausų, sinusų, bronchų infekcijomis, plaučių uždegimais, meningitais, sąnarių, širdies raumens uždegimais. Kokliušas- ypač užkrečiama liga, kurią sukelia Bordetella pertusis bakterija. Sergančius vargina stiprūs spazminio pobūdžio kosulio priepuoliai. Kosulio priepuoliai tokie stiprūs, kad gali sukelti traukulius, kūdikiams smegenų išvaržas, kraujosruvas smegenyse, sunkiai pagydomus plaučių uždegimus. Patikimiausia difterijos, stabligės, kokliušo, B tipo Haemophilus influenzae profilaktikos forma –skiepai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai skiepijami: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių ir 6 – 7 bei tik nuo difterijos, stabligės 15 – 16 metų vaikai. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Negalime pamiršti poliomielito. Nors Lietuva buvo sertifikuota nuo poliomielito infekcijos, tačiau kilus protrūkiams Tadžikistane, Izraelyje- pasaulis dar negali pamiršti šios ligos, todėl skiepytis būtina.

Nuo 2014 m. naujam skiepų kalendoriui buvo įvesta nauja vakcina nuo pneumokokinės infekcijos. Pneumokokinė infekcija sukelia Streptococcus pneumoniae. Liga vaikams pasireiškia sunkiai gydomais ausies, plaučių uždegimais, galvos smegenų dangalų uždegimais ir kraujo užkrėtimais (sepsiais). 2015 m. nuo pneumokokų sukelto meningito mirė jaunas Vilkaviškio rajono savivaldybes gyventojas.

Tymai paskutiniu metu plinta suaugusiųjų asmenų tarpe, to priežastimi yra žemesnis visuomenės imuniteto lygis, imlių sukėlėjams asmenų skaičiaus didėjimas. Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių ir sukeliančių pavojingas komplikacijas. Pavieniai tymų atvejai kyla, kai tymų virusas įvežamas iš kitų šalių, bet esant geram visuomenės imuniteto lygiui, antrinių susirgimų tarp asmenų, kontaktavusių su ligoniu, nekyla. Tymais serga dažniausiai neskiepyti ar nepilną vakcinacijos kursą gavę asmenys. Po dviejų dozių, asmuo pilnai paskiepytas, kadangi tymų vakcina gyva, tai suformuoja ilgalaikį imunitetą. Bet jei ir antikūnų lygis nėra aukštas, po kontakto suveikia imuninė atmintis. Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Literatūroje minima, kad sveiki asmenys gali užsikrėst per akių jungines. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Tymų virusai su oro lašeliais patenka į imlaus žmogaus nosiaryklę ir įsiskverbia į epitelio ląsteles, greitai patenka į sritinius limfmazgius. Jei užsikrėtęs asmuo yra atsparus tymams, turi antikūnus prieš sukėlėjus (asmuo persirgęs arba skiepytas), šie antikūnai neutralizuoja tymų sukėlėjus ir liga neatsiranda. Neturint imuniteto, tymų virusai patenka į kraują, neesant ligos požymių dauginasi ir infekuoja įvairius užsikrėtusiojo audinius (limfmazgius, odą, inkstus, kepenis, žarnyną. Inkubacinio periodo pabaigoje virusų būna nosiaryklėje, iš infekuotojo jie išsiskiria su seilių lašeliais, todėl toks asmuo tampa pavojingas aplinkiniams. Tymų inkubacinis periodas (laikotarpis nuo sukėlėjų patekimo į organizmą ligos požymių pasireiškimo) trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, smegenų uždegimas (encefalitas), otitai, dažniausia kurtumo ir akių uždegimai- aklumo priežastis. Problema, kad tymai dažniausiai diagnozuojami pagal klinikinius požymius. Tokia diagnostika gana netiksli, nes ir kiti virusai gali sąlygoti į tymus panašias ligas. Diagnozės patvirtinimui būtinas IgM klasės antikūnų prieš tymus tyrimas, nes panašius į tymų išbėrimus gali sąlygoti ir kiti sukėlėjai. Todėl registracija nėra labai patikima, nes nepaisant esamų reikalavimų, tymų diagnozė tik retai patvirtinama specifiniais laboratoriniais tyrimais. Neizoliavus ligonio, padidėja rizika sukėlėjams plisti. Gyva tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina (toliau – MMR) rekomenduojama visiems asmenims, neturintiems imuniteto šiai ligai ir neturintiems kontraindikacijų vakcinai. Viena vakcinos dozė imliems individams suformuoja imunitetą 94 - 98 proc., gal būt visam gyvenimui. Antra vakcinos dozė imuniteto lygį pakelia iki 99 proc. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, pirmoji skiepų dozė įskiepijama 15-16 mėn. amžiaus vaikams, antroji – sulaukus 6-7 metų, o 12 metų paaugliams MMR skiriama, jei jie neskiepyti buvo 6–7 metų amžiuje. Revakcinacija 6-7 m. amžiaus vaikams padidina imuniteto lygį iki 99 proc. Taigi imunitetui įtvirtinti būtina antra tymų vakcinos dozė. Reikia nepamiršti, kad epideminis parotitas (kiaulyte), taip pat labai pavojinga virusinė infekcija, pažeidžianti seilių liaukas bei sukelianti sunkias komplikacijas, tokias kaip virusinius smegenų dangalų (meningitas), kasos, smegenų uždegimus (encefalitas), sutrikdanti sėklidžių veiklą. Raudonukes virusai labai pavojingi moterims nėštumo metu, užsikrėtus vaikas gimsta su įgimtu raudonukes sindromu, kuriam būdingi rimti apsigimimai. Nėščiai moteriai užsikrėtus raudonuke gali įvykti persileidimas, gimti negyvagimis. Raudonukės protrūkiai dažnai kyla kaimyninėje Lenkijoje.

Kitos ligos, nuo kurių apsaugo vakcinos

Šaltuoju metų laiku padaugėja sergančiųjų vėjaraupiais. Vėjaraupius sukelia Varicella Zoster virusai, priklausantys Herpes viridae šeimai. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais. Jis gali apkrėsti aplinkinius 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo. Virusai plinta oro – lašeliniu keliu (kosint, čiaudint, kalbant), tiesioginio kontakto metu per odą( liečiant bėrimus) bei per placentą( jei serga nėščioji). Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Vėjaraupių infekcija plinta oru kelių metrų nuotoliu, pavyzdžiui, kai vienas asmuo nusičiaudėja, o kitas įkvepia. Virusų patenka per kvėpavimo takus arba akių gleivines, nukeliauja į limfmazgius, o iš čia išplinta po visą organizmą. Inkubacinis ligos periodas, iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, trunka 11-21 dieną. Liga pasireiškia karščiavimu, bendru silpnumu, galvos skausmu, apetito stoka, miego sutrikimu ir pagrindiniu simptomu būdingu šiai ligai – pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Vaikams pavojinga- komplikacijos: kraujo užkrėtimo atvejai, faringotonzilitai, ausų, plaučių ar galvos smegenų uždegimai. Jei pažeidžiami vidaus organai (plaučiai, kepenys), smegenų dangalai, prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, jei liga komplikuojasi odos ir minkštųjų audinių pūlingais susirgimais (dėl to vėliau lieka randai odoje). Infekcija itin pavojinga suaugusiems asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi, nes po infekcijos vėjaraupius sukeliantys virusai patenka į nugaros smegenų dorsalinius ganglijus (mazgus) ir išlieka juose visą gyvenimą prislopintos būklės. Ilgainiui jie gali vėl suaktyvėti ir kliniškai pasireikšti juostine pūsleline (herpes zoster). Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, patyrę stresą, sergantys ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinius preparatus, po spindulinės ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos apsauginiai mechanizmai. Pirmasis juostinės pūslelinės požymis - skausmas pažeisto nervo inervuojamoje srityje. Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas. Dažnai tiek skausmas, tiek bėrimai atsiranda krūtinėje, kai vėjaraupius sukeliantys virusai pažeidžia tarpšonkaulinius nervus. Taigi vėjaraupių profilaktikai naudojama vakcina, Lietuvoje neįtraukta į vaikų skiepų kalendorių, todėl už ją reikia susimokėti. Rekomenduojama skiepyti: visus ankščiau nesirgusius vaikus, vyresnius nei 12 mėnesių (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, imunodeficitais). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams iki 12 m. amžiaus skiriama viena vakcinos dozė, vyresniems nei 12 m. ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės (antroji skiriama praėjus 6 savaitėms po pirmosios); suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai);asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).

2014 m. nuo meningokokinės infekcijos Lietuvoje mirė 2 asmenys. Žaibiškos mirtys sukėlė nesaugumo jausmą, mat infekcija perduodama oro lašiniu būdu, o liga pasireiškia ūmiai: pakyla labai aukšta kūno temperatūra, labai skauda galvą, ligonis dažnai vemia, tampa vangus. Pasitaiko ir lengvesnių ligos formų, kai simptomai pasireiškia blankiai. Infekciją sukelia bakterijos, vadinamos meningokokais. Bakterija turi daugiau nei 13 tipų, tačiau labiausiai yra paplitę A, B, C, Y ir W135. Europoje labiausiai paplitę B ir C tipai, Afrikoje – A tipas. Infekcijos šaltinis yra žmogus. Ji plinta oro lašeliniu būdu, todėl imlūs asmenys artimo kontakto su sergančiuoju metu liga užsikrečia per kvėpavimo takus. Užsikrėsti galima nuo sergančio asmens arba bakterijų nešiotojo. Užsikrėtę asmenys meningokokus nosiaryklėje gali nešioti iki kelių savaičių.
Vakcina nuo B tipo meningokoko Europos Sąjungoje registruota 2013 m. Skiepyti galima kūdikius nuo 2 mėn., paskiepyti reikia 3 dozėmis.

Gripas sąlygoja didžiausius socialinius ir ekonominius nuostolius visame pasaulyje. 2014/2015 m. Marijampoles apskrityje gripu persirgo apie 3,5 tūks. žmonių. Dažniausios gripo komplikacijos tai lėtinių ligų paūmėjimai, galintys sąlygoti miokardo infarktą, insultą, sunkius bakterinius plaučių uždegimus, inkstų nepakankamumą. Svarbu pasiskiepyti tam, kad išvengti sunkių komplikacijų kiekvieno gripo sezono metu. 2014/2015 m. sezono metu pasiskiepijo 7997 apskrities gyventojai (5,2 proc.), o vyresnių kai 65 m. amžiaus – 4531 (15,4 proc.). Tai žemos skiepijimo apimtys lyginant su kitomis Europos šalimis.

Erkinis encefalitas 2014 m. nusinešė jauno žmogaus Kazlų Rūdos savivaldybėje gyvybę. Kadangi Lietuva yra endemine teritorija erkinio encefalito sukėlėjui cirkuliuoti, labai svarbu apsauga- skiepai nuo šios pavojingos infekcijos. Erkinio encefalito vakcina galima skiepyti vyresnius nei 1 m. amžiaus vaikus. Tiek vaikams tiek suaugusiems pilnai apsaugai reikalingos 3 vakcinos dozės ir palaikomoji dozė kas 3 metai.

Gimdos kalelio vėžį sąlygojantys onkogeniniai žmogaus papilomos virusai, sukelia tokius ląstelių pakitimus, kurie pereina gimdos į kaklelio vėžį. Tikimybė užsikrėsi žmogaus papilomos virusais atsiranda nuo pirmųjų lytinių santykių ir gali tęstis visą moters lytinį gyvenimą. Taigi dvi veiksmingiausios priemonės diegiant gimdos kaklelio profilaktiką, yra skiepijimasis ir citologinis tyrimas. Vakcina skirta mergaitėms 9- 13 m., reikalingos 2 dozės, o vyresnėms – 3 dozės.

2014 m. 118 kūdikių iki 3 m. Marijampolės apskrityje persirgo rotavirusine infekcija. Liga pasireiškia gausiu viduriavimu, kuris gali baigtis dehidratacija, gausiu skysčių netekimu, kartais mirtimi. Veiksminga paskiepyti kūdikius geriama vakcina. Skiepyti galima nuo 6 savaičių amžiaus su keturių savaičių pertrauka, reikia 2 arba 3 dozių skiepijimo kurso.

Dėl visų skiepų tame tarpe prieš rotavirusinę infekciją, pasiutligę, gimdos kaklelio vėžį ir kitų žmogaus papilomos virusų sukeltų ligų vakcinas Jūs galite sužinoti kreipdamiesi į savo šeimos gydytoją.


Bendrą informaciją apie imunoprofilaktiką, galite gauti Marijampolės visuomenės sveikatos centre.


Atgal