Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Naujienos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























2015.09.03
Fizinis aktyvumas- sveikatą stiprinantis ir palaikantis veiksnys

timthumb.jpg

Vienas iš svarbiausių sveikatą palaikančių ir stiprinančių veiksnių yra fizinis aktyvumas. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis visas jaunimas turi dalyvauti vidutinio intensyvumo fizinėje veikloje ne mažiau 60 minučių kasdien [1]. Vidutinio intensyvumo veikla laikoma bet kokia fizinė veikla, kai sunaudojama 3–6 MET. MET (medžiagų apykaitos ekvivalentas) rodo kiek kartų deguonies suvartojimas fizinio krūvio metu viršija deguonies suvartojimą ramybės būsenoje. Vidutinio intensyvumo fizine veikla laikoma: ėjimas vidutiniu greičiu 4–6 km/h; dulkių siurbimas siurbliu; badmintono žaidimas laisvalaikiu; lauko tenisas žaidžiant dviese; greitas ėjimas (greičiau nei 6 km/h); vejos šienavimas (vaikštant ir stumdant elektrinę šienapjovę); lėtas važiavimas dviračiu laisvalaikiu (16–19 km/h).

Mokinių gyvensena dažnai lemia gyvenimo kokybę suaugus, todėl svarbu, kad nuo mažens būtų skiriamas ypatingas dėmesys jai ugdyti. Kokią gyvenseną pasirinks auganti ir besiformuojanti asmenybė, didelę įtaką turi šeimos, mokyklos, draugų ir visos visuomenės požiūris.

Tyrimai rodo, kad daugelis jaunimo mažai juda laisvalaikiu, neatlieka rytinės mankštos. O studentų fizinio aktyvumo trukmė laisvalaikiu neatitinka sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijų. Remiantis apibendrintais 2010 metų tyrimo duomenimis, Lietuvos berniukai pagal fizinį aktyvumą tarp beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užėmė penktą nuo galo vietą (už juos mažiau fiziškai aktyvūs buvo tik bendraamžiai iš Lenkijos, Estijos, Turkijos ir Makedonijos), o mergaitės - trečią (už jas mažiau fiziškai judėjo tik Turkijos ir Makedonijos mergaitės). Moksleivių žinios apie sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, yra nepakankamos, o didžioji dauguma nesupranta gyvenimo būdo įtakos sveikatai.

Gerėjančios gyvenimo sąlygos, technologinė pažanga sudaro sąlygas žmogui mažiau judėti. Mažas fizinis aktyvumas siejamas su nutukimu, padidėjusiu sergamumu: širdies kraujagyslių ligomis, diabeto, insulto, kai kuriais vėžiniais susirgimais, sąnarių ligomis bei mirtingumu. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau kaip pusė daugelio Europos šalių gyventojų turi antsvorio, o apie 20–30% jų yra nutukę.

Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie televizoriaus ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, patenka į padidintą rizikos grupę (nutukimas, aukštas arterinis kraujo spaudimas), lyginant su tais, kurie eina į lauką ar sporto salę aktyviai žaisti, padeda tėvams namų ruošoje ar ūkyje, aktyviai sportuoja mokykloje ar už mokyklos ribų, ar pasirenka kitas fizinio aktyvumo formas. Reguliari fizinė veikla gerina medžiagų apykaitą, mažina nutukimo riziką ir padeda įveikti stresą. Optimalus fizinis aktyvumas (2,5 – 7,5 val. per savaitę) gerina bendrą psichinės sveikatos būklę. Sportuojantys mokiniai pasižymi didesne vidine darna ir ryškesniu optimizmu, lyginant su nesportuojančiais bendraamžiais.

Siekiant didinti fizinį aktyvumą laisvalaikiu, kūno kultūros pratybų turinys turėtų būti nukreiptas ne tik į fizinių galių lavinimą ir funkcinį organizmo pajėgumo didinimą, bet ir į motyvacijos aktyviau gyventi didinimą. Fizinio aktyvumo formos mokykloje galėtų būti šios: rytinė mankšta, judrieji žaidimai, sportiniai ir šokių būreliai, žygiai, šventės, akcijos, varžybos, iškylos, kūno kultūros pamokos ir t.t. Per kūno kultūros pamokas turėtų būti įgyjami sveikatai reikalingi įpročiai, formuojami saugaus elgesio, bendravimo įgūdžiai, draugiški santykiai. Fizinio ugdymo procesas turėtų būti nukreiptas ne vien tik į fizinių galių ar gebėjimų lavinimą, bet ir asmenybės tobulėjimą ir ypač sveikatos stiprinimą. Turi būti siekiama, kad fiziškai nepakankamai pasirengę mokiniai nebūtų pašiepiami ar žeminami ir jaustųsi saugiai, kad jų individualus tobulėjimas ir pastangos būtų pastebėtos ir tinkamai įvertintos.

Sėkmė skatinant ir vystant vaikų fizinį aktyvumą pasiekiama, kai:

· treniruotės ir užsiėmimai yra kuo įvairesni;

· sudaroma saugi fizinio aktyvumo aplinka;

· sukuriamos teigiamos emocijos dėl pačios fizinio aktyvumo veiklos, o ne dėl įvertinimo;

· užmezgami kuo geresni santykiai tarp sportuojančio vaiko ir jo mokytojo ar trenerio;

· fizinė aplinka palaiko natūralų vaiko fizinį aktyvumą (aikštelės, takeliai ir kita infrastruktūra);

· palaiko tėvai, broliai ir seserys ar net dalyvauja kartu;

· egzistuoja geri santykiai sporto komandos viduje (klasėje, grupėje ir pan.);

· klaidos ir nesėkmės pripažįstamos kaip natūrali fizinio aktyvumo dalis, kuri jokiu būdu neakcentuojama;

· niekada neklausiama vaiko, ar laimėjai;

· klausiama vaiko, ar buvo smagu.


Straipsnį parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Simona Steponavičiūtė


Atgal