Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Naujienos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























2015.09.09
Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija

Hormonal_Therapy_for_Prostate_Cancer_Achieves_Long_Term_Survival__1_1.jpgPsichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos tokios medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką ir sukelia sveikatos ir elgesio sutrikimus.

Psichoaktyviųjų medžiagų grupei priklauso ne tik narkotinės, psichotropinės medžiagos (neteisėtai vartojamas narkotines ir psichotropines medžiagas tiesiog vadinsime narkotikais), bet ir kitos medžiagos, su kurių vartojimu vaikai ir suaugusieji tiesiogiai ar netiesiogiai gali susidurti kasdieniame gyvenime, – tai alkoholis, tabakas, cheminės medžiagos, raminamieji, migdomieji vaistai. Psichoaktyviosios medžiagos ypač pavojingos vaikams.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija – priemonės, skirtos užkirsti kelią alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, kurios apima žinių apie šių medžiagų vartojimo žalą ir pasekmes teikimą, neigiamų nuostatų apie jų vartojimą formavimą, sveikatingumo ir gyvenimo įgūdžių ugdymą.

Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK – 10) psichoaktyviosios bei sukeliančios fizinę ar psichologinę priklausomybę medžiagos yra:

  • alkoholis;
  • opioidai (heroinas, kodeinas, morfijus ir kt);
  • kanabioidai (marihuana, hašišas, kanapės ir kt.);
  • raminamieji ir migdomieji vaistai;
  • kokainas ir kokos preparatai;
  • stimuliantai (amfetaminas, kofeinas, efedrinas ir kt.)
  • haliucinogenai (ketaminas, meskalinas, ekstazi, LSD);
  • tabakas;
  • lakiosios medžiagos (acetonas, klijai, tirpikliai ir kt).

Kodėl vaikai gali pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas?

Priklausomybės išsivystymui turi įtakos ne tik socialinė aplinka, bet ir biologinės individo savybės – lytis, amžius, psichikos sveikata, paveldimumas. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent paauglystėje padidėja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizika. Apskritai, kuo jaunesniame amžiuje pradedamos vartoti psichoaktyviosios medžiagos, tuo didesnė piktnaudžiavimo bei priklausomybės tikimybė.

Beje, yra nemažai vaikų, kuriuos veikia vienokie ar kitokie rizikos veiksniai, skatinantys vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, bet jie taip ir nepradeda jų vartoti.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui turintys įtakos veiksniai skirstomi į rizikos ir apsauginius veiksnius, kurie parodyti lentelėje.

Rizikos veiksniai

Apsauginiai veiksniai

Individo biologinės savybės bei genetika

  • Psichikos ir elgesio sutrikimai (hiperaktyvumas, dėmesio stoka)
  • Silpni socialiniai įgūdžiai
  • Tam tikros asmenybės savybės (žemas savęs vertinimas, valios, atsakomybės stoka, avantiūrizmas)
  • Gebėjimas įveikti neigiamą psichinę būseną (susijaudinimą, nerimą, baimę)
  • Stiprūs socialiniai įgūdžiai
  • Tam tikros asmenybės savybės (aukšta savivertė, stiprus atsakomybės jausmas, pasitikėjimas savo jėgomis, stipri valia)

Šeimos aplinka

  • Silpni vaikų ir tėvų emociniai ryšiai
  • Konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos
  • Netinkama vaikų priežiūra ir auklėjimas
  • Palankus tėvų požiūris į vartojimą (tėvai patys vartoja psichoaktyviąsias medžiagas)
  • Stiprūs vaikų ir tėvų emociniai ryšiai
  • Gebėjimas tinkamai spręsti problemas ir konfliktus
  • Tinkama vaikų priežiūra ir auklėjimas
  • Neigiamo vaikų požiūrio į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą formavimas
  • Sveiko gyvenimo būdo skatinimas šeimoje

Mokyklos aplinka

  • Blogi santykiai su mokytojais
  • Silpna mokymosi motyvacija
  • Pamokų praleidinėjimas, iškritimas iš mokyklos
  • Geri santykiai su mokytojais
  • Stipri mokymosi motyvacija
  • Aktyvumas mokyklos gerinime

Bendraamžių aplinka

  • Palankios nuostatos į psichoaktyvių medžiagų vartojimą
  • Ankstyvas rūkymas ir alkoholio vartojimas
  • Spaudimas pabandyti ir vartoti psichoaktyviąsias medžiagas
  • Aštrių pojūčių ieškojimas
  • Neigiamas požiūris į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą
  • Turiningas laisvalaikio leidimas
  • Draugų, turinčių neigiamą požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, pasirinkimas

Bendruomenės aplinka

  • Psichoaktyvių medžiagų prieinamumas
  • Netinkamai parengtos televizijos ir radijo laidos, kuriose lengvabūdiškai pasisakoma apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą
  • Viešoje erdvėje skleidžiama iškraipyta informacija, patarimai, kur įsigyti ir kaip „saugiai“ vartoti narkotikus
  • Alkoholio ir tabako reklama

  • Ribotas psichoaktyvių medžiagų prieinamumas
  • Skatinimas turiningai praleisti laisvalaikį ir švęsti be alkoholio
  • Bendruomenės sveiko gyvenimo būdo pavyzdys
  • Televizijos ir radijo laidos, siekiančios teigiamai paveikti paauglius ir jaunimą

Patarimai tėvams, kaip kalbėtis su vaiku apie psichoaktyviąsias medžiagas

· Pradėti kalbėtis su vaiku apie tabako, alkoholio bei narkotikų žalą reikėtų nuo pat vaikystės ir ankstyvos paauglystės. Svarbu, kad apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą daugiau informacijos vaikas gautų iš savo tėvų ar kitų jiems artimų suaugusiųjų asmenų, nes bendraamžiai gali jiems suteikti klaidingų žinių.

· Kalbėdami apie narkotikų vartojimo problemas ir pasekmes, būkite atviri ir nuoširdūs, nesmerkite vaiko, jei jis klausia to, kas jam įdomu. Vaikui svarbi jūsų nuomonė. Pasitaikius palankiai situacijai jūs pirmas galite pradėti diskusiją apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą. Taigi, norėdami įgyti vaiko pasitikėjimą, gerbkite jį patį ir jo jausmus, domėkitės jo problemomis, svajonėmis, pomėgiais ir interesais. Dėmesys ir laikas, praleistas kartu – tai puiki investicija į gerų tarpusavio santykių puoselėjimą. Labai svarbu ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi, pvz., pastebėjus, kad vaikui kas nors itin sekasi (pvz., darbas kompiuteriu, šokiai, konstravimas), pagirkite jį, paskatinkite, pasidomėkite jo pasiekimais. Vaikas turi žinoti ir jausti, kad ir kas atsitiktų, kad ir kaip jis pasielgtų, tėvai jo neatstums. Visa tai padės įgyti vaiko pasitikėjimą, jis drąsiai išsakys savo problemas ir tėvai laiku galės jam padėti. 

· Jei vaikas nori konkrečiau sužinoti apie psichoaktyviąsias medžiagas bei jų poveikį, turite jam pateikti žinių ir sykiu formuoti neigiamas nuostatas į minėtų medžiagų vartojimą. Naujausią informaciją apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir žalą vaikų sveikatai bei patarimus galima rasti interneto svetainėse http://www. benarkotiku.lt; http://www.nkd.lt/visuomene/. Nereikėtų vaiko gąsdinti akcentuojant ilgalaikes neigiamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes – sveikatos sutrikimus ar mirtį. Tačiau būtina išaiškinti, kodėl kai kurių psichoaktyviųjų medžiagų, pvz., raminamųjų, migdomųjų vaistų negalima vartoti vaikams.

· Padėkite vaikui įsisąmoninti moralines bei dvasines vertybes. Tai svarbu ugdant tvirtą, sąmoningą asmenybę, gebančią pasipriešinti ne tik psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, bet ir kitoms blogybėms. Tėvai turėtų vaiką išmokyti pasakyti „ne“ ir atsilaikyti neigiamam bendraamžių spaudimui. 

· Dažniausiai vaikas renkasi gyvenimo būdą ir tam tikrus sprendimus perimdamas tėvų elgesio modelį. Taigi, visur ir visada rodykite jam gerą pavyzdį, nes vaikui svarbus jūsų elgesys, jis stebi tai, ką jūs sakote ir ką darote. Todėl pagalvokite ir prisiminkite, ar jūsų namuose vaikų akivaizdoje vartojamos psichoaktyviosios medžiagos ir kaip dažnai.

· Domėkitės, kur ir su kuo jūsų vaikas leidžia laisvalaikį, susipažinkite su jo draugais ir jų tėvais. Tačiau neperlenkite lazdos – užuot griežtai nusprendę, su kuo vaikas gali bendrauti, o su kuo ne, skirkite laiko pokalbiui apie tai, kas yra geras draugas. Skatinkite savo vaiką turiningai praleisti laisvalaikį. Jei jis nukreips visą energiją mėgstamiems pomėgiams, pvz., sportui, muzikai ar dailei, tuomet turės mažiau paskatų domėtis žalingais įpročiais. Suraskite galimybių ir patys dažniau pabūti su vaiku.

· Tėvai kartu su vaiku turėtų aptarti ir nustatyti šeimoje galiojančias taisykles (koks elgesys yra tinkamas ir koks ne, ką tėvai leidžia daryti, o kam nepritaria). Svarbu, kad aptartos taisyklės neprieštarautų pačių tėvų elgesiui, t. y. tėvai negali elgtis vienaip, o iš vaiko reikalauti kitaip. Tėvai gali pasiūlyti vaikui pačiam sugalvoti taisykles, kurių jis turi laikytis. Tik esant aiškioms leistino elgesio riboms, vaikas suvoks, kad jas peržengęs gali tikėtis tam tikros tėvų reakcijos.

Patarimai tėvams, ką reikia paaiškinti vaikui:

 

  • asmenims iki 18 metų draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti;
  • alkoholinių gėrimų vartojimas, nesvarbu, kokio jie stiprumo, yra žalingas sveikatai;
  • alkoholis sukelia ne vien sveikatos, bet ir socialines, teisines problemas (trukdo mokytis, siekti karjeros); dėl apsvaigusių vairuotojų keliuose įvyksta daug avarijų; už vairavimą išgėrus baudžiama pagal įstatymą;
  • perspėkite vaiką, kad jis nevažiuotų su žmogumi, kuris sėda už vairo išgėręs, ir apie tai praneštų tėvams ar kitiems suaugusiems;
  • paaiškinkite, kodėl vieni žmonės vartoja alkoholį, kiti jo nevartoja net ir būdami vienoje kompanijoje. Vaikai turi suprasti alkoholio vartojimo pasekmes, mokėti vertinti situaciją ir priimti sprendimą;
  • pagal Tabako kontrolės įstatymą asmenims Lietuvoje iki 18 metų parduoti ir pirkti tabako gaminius draudžiama;
  • tabako rūkymo žalą;
  • „pasyvaus rūkymo“ pavojų ir kad reikia vengti būti rūkančiųjų draugijoje;
  • vaistai gali būti vartojami tik paskirti gydytojo;
  • vaikai neturėtų gerti jokių vaistų be suaugusiųjų priežiūros ir leidimo;
  • visi narkotikai yra itin kenksmingi sveikatai, jie veikia psichiką, sukelia priklausomybę, žlugdo asmenybę, todėl saugiausia – jų nevartoti;
  • kokios yra narkotikų vartojimo pasekmės (teisinės, socialinės, psichologinės) bei žala organizmui.

Priminimai tėvams:

  • kalbėti apie alkoholį rekomenduojama su vaikais nuo šešerių metų amžiaus;
  • rodykite vaikams gerą pavyzdį, niekada nesėskite už vairo, jei esate išgėręs; 
  • nepiktnaudžiaukite alkoholiu vaikų akivaizdoje;
  • savo šeimoje propaguokite sveiką gyvenimo būdą;
  • kalbėti apie tabaką rekomenduojama su vaikais nuo šešerių metų amžiaus;
  • rūkantieji kenkia ne tik savo, bet ir aplinkinių, ypač savo vaikų, sveikatai;
  • gyvenkite sveikai patys ir mokykite savo vaikus sveiko gyvenimo būdo – taip tapsite geru pavyzdžiu savo vaikams;
  • kalbėti apie vaistus rekomenduojama su vaikais nuo šešerių metų amžiaus;
  • jei vartojate vaistus, kurie nepaskirti gydytojo, vadovaukitės vaistininko rekomendacijomis arba vaistų aprašymu;
  • jei namuose turite mažamečių vaikų, būtinai saugokite vaistus jiems neprieinamoje vietoje;
  • kalbėti apie chemines medžiagas rekomenduojama su vaikais nuo šešerių metų amžiaus;
  • įsitikinkite, kad buitinės cheminės medžiagos jūsų namuose yra laikomos saugiai ir naudojamos pagal instrukciją;
  • kalbėti apie narkotikus rekomenduojama su vaikais nuo vienuolikos metų amžiaus;
  • informaciją apie atskirus narkotikus pateikite atsižvelgdami į vaiko amžių, kad tai nesukeltų vaiko susidomėjimo. 

Straipsnį parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Laura Aab


Atgal