Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

2009-09-25

Klimato pokyčiai ir jų įtaka sveikatai

Europos komisija klimato kaitą apibrėžia kaip pasaulinio masto problemą, kurią turi galimybę spręsti kiekvienas. Net nedideli kasdienės elgsenos pakeitimai, neįtakojantys mūsų gyvenimo kokybės, gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Valstybinis aplinkos sveikatos centras 2009 m. rugsėjo 15 d. organizavo seminarą „Klimato kaita ir sveikata“. Seminaro metu Valstybinio aplinkos sveikatos centro specialistai kalbėjo apie klimato kaitos valdymo Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus, galimus klimato kaitos padarinius ir jų poveikį sveikatai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė apžvelgė pasaulyje egzistuojančias karščio-sveikatos perspėjimo sistemas, kurios naudoja orų prognozes išankstinės informacijos gavimui apie artėjančią karščio bangą ir prognozuojamą jos poveikį sveikatai (perspėjimo sistema informuojanti visuomenės sveikatos agentūras, žiniasklaidą ir kitus suinteresuotus asmenis ar organizacijas). Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovė kalbėjo apie klimato kaitą ir ekstremalias situacijas. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro atstovė skaitė pranešimą apie klimato kaitos poveikį nariuotakojų pagausėjimui ir jų platinamoms ligoms. Apie klimato ir jo kaitos įtaką sergamumui alerginėmis ligomis kalbėjo Vilniaus universiteto Antakalnio ligoninės Respublikinio alergologijos centro gydytojas alergologas.

Klimato kaitos keliamos grėsmės jau akivaizdžios, tai tirpstančios ašigalių ledo viršūnės, mažėjantys kalnų ledynai, kylantis vandens lygis, ekstremalūs orai (audros, potvyniai, sausros ir karščio bangos) bei biologinės įvairovės netektis (daug gyvūnų ir augalų rūšių nesugebės prisitaikyti prie pakitusių temperatūros sąlygų). Vis dažniau pasitaikančios gamtinės nelaimės tampa ypač pavojingomis.

Žmogus, kuri daro didelę įtaką jo sveikatai. Taigi orų ir klimato pokyčiai veikia kiekvieną iš mūsų. Klimato gyvena aplinkoje poveikis sveikatai, kaip sako specialistai, gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis poveikis gali pasireikšti išaugusiu mirčių, susižalojimų, psichikos sutrikimų skaičiumi dėl padažnėjusių ir sustiprėjusių gamtinių stichijų bei išaugusiu susirgimu ir mirčių skaičiumi dėl klimato ekstremalumo, padidėjus karščio ir šalčio bangų poveikiui, sustiprėjus ultravioletinių spindulių radiacijai. Netiesioginis poveikis gali pasireikšti užkrečiamų ligų plitimu dėl vandeniu ir maistu plintančių ligų sukėlėjų lokalios ekologinės pusiausvyros pažeidimų, susirgimų ir mirčių skaičiaus didėjimu dėl oro taršos cheminėmis bei biologinėmis medžiagomis. Karščio bangų poveikiui pažeidžiamiausios gyventojų grupės yra pagyvenę žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, vaikai, socialiai izoliuoti žmonės.

Gamtos stichinės nelaimės, tokios kaip audros, potvyniai, sausros yra tiesiogiai susijusios su orų sąlygomis, o miškų gaisrai, epidemijos – netiesiogiai susiję su orų sąlygomis. Gamtos stichinių nelaimių poveikis žmogaus sveikatai gali pasireikši fizinėmis traumomis, sutrikusiu aprūpinimu vandeniu ir maistu, padidėjusia vandeniu plintančių ligų keliama grėsme dėl kanalizacijos ir vandens tiekimo sistemų sutrikimų, ilgalaikiais psichikos sutrikimais. Lietuvoje aktualiausios užkrečiamosios ligos kaip teigia specialistai, susiję su klimato kaita yra pernešamos erkių, kurių šylant klimatui galima aptikti beveik ištisus metus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai sako, kad karšti orai ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai gali apsunkinti įvairių ligų eigą ar net jas sukelti, o kartais tai gali pasibaigti ir mirtimi.

Meteorologų duomenimis dėl klimato pokyčių pasikeitus cirkuliacijai keisis vietovės orų režimas, o taip pat ir teršalų sklaidos sąlygos. Vasarą sumažės kritulių, didės aukšto slėgio lauko pasikartojimas, kuris lems atmosferos užterštumo didėjimą mieste. Be to, didėjant oro temperatūrai vasaros metu bei saulės spindėjimo trukmei augs ir fotocheminio smogo formavimosi tikimybė, o tai kelia pavojų žmonių sveikatai dėl dvigubo oro užterštumo ir karščio poveikio.

Mikroklimatas kinta dėl žmogaus veiklos ir veikia kenkėjų rūšių gausą bei paplitimą. Svarbiausi pavojai, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį, yra ekstremalių oro sąlygų poveikis ir užkrečiamųjų ligų daugėjimas. Nuo klimato sąlygų priklausančios ligos yra tarp daugiausiai gyvybių visame pasaulyje nusinešančių ligų.

Mes visi esame iš dalies atsakingi už planetos ateitį. Todėl jei visi įdėtume šiek tiek pastangų, padėtį galėtume pakeisti, nes turime daugybę galimybių sumažinti savo veiklos poveikį gamtai. Europos komisija ragina imtis priemonių, tai:

– sumažinti šildymą, įrengti gerą namų šilumos izoliaciją, skirti dėmesio įrangos nustatymui, naudoti šviesos diodų žibintuvėlius.

– išjungti šviesą, kai jos mums nereikia, naudoti energiją taupančias lemputes, nepalikti elektros prietaisų budėjimo režime, išjungti iš lizdo mobiliojo telefono kroviklį, kai nenaudojame, nepiktnaudžiauti kondicionieriumi, virinti mažiau vandens.

– priduoti panaudotą stiklo tarą ar išmesti į tam skirtus konteinerius, atskirti popierių bei kartoną, plastmasę ir skardines nuo kitų šiukšlių, mažinti atliekų kiekį, pirkti protingai, atsisakyti popierinių rankšluosčių bei plastikinių ir popierinių maišelių, nešiukšlinti, būti rūpestingais išmetant daiktus.

– vengti trumpų kelionių automobiliu, automobilį stengtis plauti rankiniu būdu, nešildyti automobilio variklio prieš važiuojant, nevažinėti greitai, keliauti atsakingai.

– ieškoti prekių su gėlės logotipu – Europos ekologiniu ženklu (Eko ženklu), vartoti vietos gamintojų sezoninį maistą, valgyti daržovių, pasodinti medį, sąskaitas apmokėti internetu, rinktis elektroninius prietaisus be toksiškų medžiagų.

Autorius:
Irma Mockevičiūtė
Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Pirmas puslapis