Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Naujienos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























2016.06.29
Streso poveikis žmogaus organizmui


Mums gyvenantiems šiuolaikiniame pasaulyje, trumpalaikio streso netrūksta – tai užstringame transporto grūstyje, tai susiginčijame su kolega darbe, arba per Kalėdas atvyksta pavešėti antrosios pusės giminės... Bet labiausiai mus kamuoja lėtinis stresas – jį paprastai sukelia ilgos darbo valandos ir atsakingos pareigos, garbaus amžiaus tėvų priežiūra, nuolatiniai barniai su antrąją puse ir t.t.
Apimti trumpalaikio ar ilgalaikio streso, visada išgyvename tris specifinius etapus: pavojaus, prisitaikymo ir išsekimo. Kuo greičiau atpažinsime streso požymius, tuo greičiau galėsite užkirsti kelią ir neleisime stipriau paveikti mūsų gyvenimo ir savijautos.

1 etapas: PAVOJUS

Šio etapo (ir paties streso) priežastis – netikėtas stresorius, nelaimė, kokia nors išorinė grėsmė ar rūpestis. Kovodamas su išoriniais arba vidiniais veiksniais, organizmas juos priima kaip pavojaus signalą ir tuo metu įvyksta daugybę pokyčių, susijusių su kraujotaka, kvėpavimu ir raumenų darbu. Vyksta kraujo persiskirstymas: blogėja viso virškinamojo trakto kraujotaka (prasčiau virškinamas maistas), aktyvinamos galvos smegenų kaktinių skilčių žievės, atsakingos už atmintį ir kūrybišką mąstymą, suprastėja inkstų ir kepenų kraujotaka, todėl sutrinka toksinų šalinimas.

Kai tai vyksta, gali:
  • Padažnėti širdies ritmas,
  • Džiūti burna
  • Įsitempti kaktos raumenys
  • Kvėpavimas pasidaryti paviršutiniškas ir padažnėti
  • Išrausti veidas
  • Apimti pyktis arba priešiškumas
  • Sustiprėti prakaitavimas
  • Įsitempi oda
  • Pagausėti cukraus kraujyje
  • Pakilti kraujospūdis
  • Sustoti virškinimo sistema
  • Atsipalaiduoti šlapimo pūslė

2 etapas: PRISITAIKYMAS

Jei streso priežastis nepašalinama ir žmogus ilgam užstringa pirmajame etape, jo energijos ištekliai ima sekti. Mūsų organizmas taip sukurtas, kad veiksmingai geba dorotis tik su trumpalaike įtampa, todėl, kad save palaikytų, apimtas streso turi dirbti labai smarkiai.
Antrasis streso etapas prasideda tada, kai organizmas pereina į adaptacijos būseną. Jei ir toliau nesiima priemonių streso priežasčiai pašalinti, organizmas išmoksta prisitaikyti, nors susidariusi padėtis iš esmės nieko nesikeičia. Iš pažiūros atrodo, kad su stresu apsiprantama, tačiau organizmo vidiniai ištekliai pamažu senka, nes jis daro viską, kad save palaikytų.

Antrajame streso etape žmogus gali:

  • Nusilpti (tapti neatsparus virusinėms ir bakterinėms infekcijoms, pavyzdžiui, peršalimui ar gripui)
  • Tapti užmaršus
  • Jausti nerimą
  • Daugiau nei įprastai gerti ar rūkyti
  • Daugiau valgyti (ypač saldaus ir riebaus maisto)
  • Jausti nuovargį
  • Išsekti
  • Susirgti depresija
  • Pradėti vartoti vaistus (atpalaiduojančias psichoaktyviąsias medžiagas ar receptinius vaistus).

3 etapas

Jei įstringate antrajame etapą ir nesiimate priemonių šiai būsenai pakeisti, galiausiai pereinate į trečiąjį etapą, ir prasidės galutinė perkrovos ir išsekimo būsena. Šiame etape gali atrodyti, kad sunku imtis net tokių kasdieninių veiksmų, kaip nusiprausti ar išlipti iš lovos, ir dauguma žmonių tiesiog praranda norą gyventi. Štai kodėl taip svarbu atpažinti pirmąjį streso etapą ir neleisti stresui progresuoti toliau, kol ims kelti pavojų net gyvybei.

Trečiojo streso etape žmogus paprastai:
  • Perdega
  • Nuolat jaučiasi pavargęs
  • Išgyvena stiprius panikos priepuolius
  • Patiria nervinį išsekimą
  • Gali patirti net infarktą
  • Galvoja apie savižudybę ar net mėgina nusižudyti.

Streso valdymo draugija (Jungtinės Karalystės), siekdama išsiaiškinti, ko dažniausiai imasi stresą patiriantys žmonės, kad pasijustų geriau, atliko tyrimą – respondentai buvo paprašyti užbaigti teiginį: „Esu toks susinervinęs, kad man reikia...“ O kaip užbaigtumėte jūs? Keturi pagrindiniai dalykai, kurių žmonės imasi, dažniausiai yra šie:

1. alkoholis
2. cigaretės
3. kofeinas
4. saldumynai

Vartodami stimuliuojančias medžiagas siekiame laikinai palengvinti simptomus arba greito sprendimo, magiškos piliulės. Vis dėl to nė viena tų medžiagų negali iš tiesų nuraminti, išspręsti problemos.

Įtampą išgyvename kiekvienas, tik ne kiekvienas sugeba stresą įveikti tinkamu būdu. Ieškokite ir atraskite savo būdą, kuris padėtų įveikti stresą. Atsiminkite - tas, kas ieško, visada randa!

Straipsnį  parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Aušra Ralytė pagal knygą „10 žingnių įveikti stresą” ( Neil Shah).



Atgal