Pradžia
Svetainės medis
DUK
Klausimai / Pasiūlymai
Versija neįgaliesiems
El. paštas (specialistams)
Paieška:
Naujienos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marijampolės savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
biudžetinė įstaiga
Lietuvininkų g. 18, Marijampolė
Tel. (8 343) 59 213,
info@marijampolesvsb.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 301618682

Kokio tipo visuomenės sveikatos biuro organizuojami renginiai Jus domina labiausiai?

Paskaitos
Žygiai
Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos konsultacijos
Streso valdymo praktiniai užsiėmimai
Mankštos
Teoriniai–praktiniai fiziniai ir psichikos sveikatos užsiėmimai
Daugiau informacijos
Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

























2016.10.11
Padidėjo sergamumas vėjaraupiais

Atvėsus orams, kartu su kitomis ūmiomis virusinėmis infekcijomis ženkliai padaugėjo sergančiųjų vėjaraupiais. Visuomenėje vyrauja nuomonė, jog vėjaraupiai yra vaikiška liga ir ja ,,privaloma“ persirgti. Neretai sakoma: ,,Kuo anksčiau persirgs, tuo – bus geriau“. Deja, toks požiūris nėra teisingas. Vėjaraupiai bent dešimčiai dienų sutrikdo visos šeimos socialinį gyvenimą, o sunkesnė ligos forma sergančiajam, ypač suaugusiam žmogui, gali sukelti ir tam tikras komplikacijas. Pastaruoju metu pastebima tendencija, jog šia liga dažniau serga vyresnio amžiaus vaikai ir net suaugusieji. 

Sukrečianti statistika! Per 2016 metų devynis mėnesius (sausio - rugsėjo mėn.) Marijampolės apskrityje užregistruoti 290 susirgimų vėjaraupiais atvejų. Daugiausiai susirgimų užregistruota Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Statistika rodo, kad daugiausiai susirgimų atvejų užregistruota 4-6 metų amžiaus grupėse – apie 39 proc. visų užregistruotų susirgimų, bei 0-3 metų amžiaus grupėse –34 proc., 7-9 m. amžiaus grupėse sudarė tik apie 10 proc. Dažniausiai susirgimai plinta vaikų, lankančių švietimo įstaigas, tarpe.

Vėjaraupius sukelia Varicella Zoster virusai (VZV), priklausantys Herpes viridae šeimai, virusai patogeniški tiktai žmogui. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais. Jis gali apkrėsti aplinkinius 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo. Virusai plinta oro-lašeliniu keliu (kosint, čiaudint, kalbant), tiesioginio kontakto metu per odą (liečiant bėrimus) bei per placentą perduodama naujagimiui (jei serga nėščioji). Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Inkubacinis ligos periodas (nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo) trunka 11-21 dieną. Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra šios ligos antikūnų, gautų iš motinos, jei ji anksčiau sirgo vėjaraupiais. Vėjaraupiai pasireiškia karščiavimu, bendru silpnumu, galvos skausmu, apetito stoka, miego sutrikimu ir pagrindiniu simptomu, būdingu šiai ligai – pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Bėrimui būdinga tai, kad iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos – pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai subliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Beria bangomis kas 12 dienų, todėl viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų spuogų paprastai nebūna. Neretai išberia gleivinę – burnos, lytinių organų. Čia pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių labai skausmingų opelių. Išbertas vietas labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta. Kadangi vaikas labai kasosi ir dažnai nusidrasko iki žaizdelių, į kurias patenka nešvarumų, neretai spuogeliai supūliuoja. Kiekvienoje iš pūslelių – milijonai virusų. Todėl pasikasius ir ta pačia ranka patrynus akis, virusų patenka į junginę. Tai gali komplikuotis sunkiu virusiniu akių uždegimu. Galimi ir kraujo užkrėtimo atvejai, gerklės uždegimai, ausų, plaučių ar galvos smegenų uždegimai. Susirgus neštumo metu, galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra didesnė nei vaikams. Infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi. Vieną kartą persirgus vėjaraupiais, daugiau jie nebepasikartoja arba labai retais atvejais (ne daugiau 23 proc. atvejų). Slapta (latentinė) forma išlieka ir vyresniame amžiuje gali kliniškai pasireikšti juostine pūsleline. Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, paaugliai, patyrę stresą, sergantys ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinius preparatus, po spindulinio gydymo ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos apsauginiai mechanizmai. Pirmasis juostinės pūslelinės požymis - skausmas pažeisto nervo inervuojamoje srityje. Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas. Dažnai tiek skausmas, tiek bėrimai atsiranda krūtinėje, kai vėjaraupius sukeliantys virusai pažeidžia tarpšonkaulinius nervus. Nesiremkime mitais! Mitai, kad persirgus vėjaraupiais natūraliai, virusas visą gyvenimą išlieka nerviniuose ganglijuose (mazguose) ir bet kada gyvenime gali pasireikšti juostine pūsleline, kuri labai skausminga ir sunkiai pasiduoda gydymui. Paskiepijus virusas ganglijuose neapsigyvena, todėl rizika susirgti juostine pūsleline yra labai maža.

Specifinio gydymo nuo vėjaraupių nėra. Priešvirusiniai vaistai rekomenduojami juostinei pūsleliniai gydyti, tačiau vėjaraupiams gydyti jie neefektyvūs. 

Vis plačiau taikoma specifinė profilaktikos priemonė – vakcina nuo vėjaraupių, į kurios sudėtį įeina susilpninti vėjaraupių virusai. Vakcina pasižymi labai dideliu efektyvumu. Vėjaraupių vakcina sukurta pakankamai neseniai, todėl jos naudojimo apimtys dar nėra didelės. Lietuvoje vakcina (skiepai) nuo vėjaraupių neįtraukta į vaikų skiepų kalendorių, kuriame nurodyti tik valstybės kompensuojami ir rekomenduojami skiepai. Vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėnesių. Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų, asmenų, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas arba buvo skiriami imunoglobulinai.
Skiepijimo tikslingumas grindžiamas tokiais argumentais: apsaugo nuo vėjaraupių, sunkių komplikuotų ligos formų, jeigu susilpnėtų vaiko imuninė sistema, saugo nuo juostinės pūslelinės ateityje, tikslingas vaiko ir visos šeimos socialinio aktyvumo prasme (izoliavimas sergant, rizika susirgimu užkrėsti kitus šeimos narius, materialiniai nuostoliai medikamentiniam gydymui). Vėjaraupių vakcina gerai dera su kitomis vaikams skiepijamomis vakcinomis, rekomenduojama skiepyti kartu su tymų, raudonukės epideminio parotito vakcina.

Rekomenduojama skiepyti: 
• visus ankščiau nesirgusius vaikus, vyresnius nei 12 mėnesių (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, imunodeficitais). Vaikams iki 12 m. amžiaus skiriama viena vakcinos dozė, vyresniems nei 12 m. ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės (antroji skiriama praėjus 6 savaitėms po pirmosios);
• suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, bei kitus, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai);
• asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).

Dėl skiepijimo būtina pasitarti su savo gydytoju.

Kitos profilaktikos priemonės. Jei pastebėjote, kad vaiką išbėrė, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją.
Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios vaikas izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju laikinai izoliuojami ir stebimi nuo 11 iki 21 dienos. Tėveliai neretai nekreipia dėmesio į šias medikų rekomendacijas. Toks neatsakingas suaugusiųjų elgesys tik dar labiau padidina sergamumą šia liga. Kolektyvus lankantys vėjaraupiais nesirgę vaikai, bet bendravę su sergančiais, izoliuojami 11 – 21 d. nuo bendravimo pradžios. Tėveliai turėtų būti budrūs ir pasirūpinti ne tik savo, bet ir greta esančių vaikų sveikata ir, pastebėjus pirmuosius ligos požymius, neleisti vaikų į kolektyvą. Kuo anksčiau izoliuojamas ligonis, tuo mažesnė rizika kyla aplinkiniams, o šeimose tai padeda išspręsti didelius nepatogumus, nes tėveliai priversti spręsti, kam slaugyti sergantį šeimos narį.

Vaikų ugdymo įstaigose po paskutinio ligonio išaiškinimo rekomenduojama 21 d. vykdyti specialų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimą: 
- nepriimti sergančių vaikų;
- stebėti grupę lankančių vaikų sveikatos būklę;
- laiku izoliuoti susirgusįjį; 
- drėgnu būdu valyti grupės patalpas, kuo dažniau jas vėdinti;
- užtikrinti asmens higieną (rankų plovimas).


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM
Marijampolės departamento
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja 
Loreta Radzevičienė


Atgal