Ar pasinaudojote nemokamomis vėžinių susirgimų (prostatos, gimdos kaklelio, krūties) prevencijos ir profilaktikos priemonėmis? Taip (bent viena iš priemonių) Ne Nežinau apie tokias priemones Daugiau informacijos

Renginių kalendorius

2009-10-08

Graužikų platinamos ligos ir jų profilaktika

Atvėsus orams, graužikai atkeliauja arčiau žmonių – į jų būstus, ūkinius pastatus. Dažniausiai žmonės susiduria su pelėmis ir žiurkėmis, kurios ypač mėgsta ,,darbuotis“ nakties metu. Graužikai maitinasi 15 – 20 kartų per dieną. Minta viskuo, tačiau pirmenybę teikia grūdiniams produktams. Kaupia maisto atsargas. Keletą dienų gali išgyventi be geriamojo vandens. Pralenda pro 6 mm skylę. Gali bėgioti bet kokiu horizontaliu ar vertikaliu paviršiumi, elektros laidais.Graužikai pavojingi tuo, kad išmatomis ir šlapimu užteršia saugomus maisto produktus, vandens telkinius, dirvožemį, apgraužia supakuotą maistą, tekstilę, popierių, izoliacines medžiagas, kanalizacinės sistemos vamzdžius ir elektros laidus, gyvenamosiose patalpose skleidžia nemalonų (tipišką pelių) kvapą ir sukelia krebždesį. Būtų pusė bėdos, jei graužikai teiktų tik diskomfortą gyventojams. Kur kas blogiau yra tai, kad graužikai gali platinti daugelį užkrečiamųjų ligų sukėlėjų. Lietuvoje dažniausiai pasitaiko jersiniozė, leptospirozė, listeriozė, trichineliozė.

Jersiniozė (žarnyno užkrečiamoji liga). Ligos sukėlėjai – jersinijos, kurios labai atsparios šalčiui, ilgai išgyvena ir dauginasi ant daržovių bei vaisių rūsiuose, saugyklose, net šaldymo įrenginiuose esant 4-60C. Žiurkės, pelės išmatose esančiais sukėlėjais užteršia daržoves, vaisius, net pieną, jo produktus, dirvožemį, vandenį. Todėl didžiausia rizika susirgti yra vartojant jersinijomis užterštas daržoves, vaisius, vandenį, mėsos produktus, nevirintą pieną, išgėrus vandens iš atvirų telkinių. Daržovėms pūvant susidaro palanki terpė jersinijoms egzistuoti ir daugintis. Pavartojus jersinijomis užteršto maisto, ligos požymiai atsiranda po 1 – 4 (kartais ir po 15) dienų, pasireiškia bendru negalavimu, galvos, raumenų, sąnarių skausmais, odos bėrimais, karščiavimu, akių junginės uždegimu, pykinimu, vėmimu, pilvo skausmu, viduriavimu su kraujo priemaišomis, kartais kepenų, limfmazgių, blužnies padidėjimu. Sunkių ligos formų komplikacijoms būdinga sepsis, kepenų, blužnies abscesai, gelta, meningitai. Apklausiant ligonius nustatoma, kad dažnas užkrato perdavimo veiksnys – termiškai neapruoštos morkos ir kopūstai, kurie, tikėtina, nebuvo kruošciai paruošti naudojimui. 2008 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 529, Marijampolės apskrityje – 9 susirgimų jersinioze atvejai.

Listeriozė. Pastaraisiais metais ši infekcija pripažinta svarbia visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių. Ligą sukelia bakterijos, pakankamai atsparios išorinės aplinkos veiksniams, gali daugintis 4 – 6 0 C dirvožemyje, vandenyje, ant augalų, maiste, ilgai gali išgyventi druskos tirpale, piene, kaitinamos 620 C temperatūroje, bakterijos žūva per 35 minutes. Listeriozės sukėlėjo rezervuras ir infekcijos šaltinis – laukiniai ir naminiai gyvūnai bei graužikai, todėl šios bakterijos plačiai paplitusios gamtoje. Su gyvūnų ekskrementais pašalinamos listerijos gali būti dirvožemyje, vandenyje, ant žolės, mėšle, silose ir kt., todėl pagrindinis infekcijos šaltinis yra gyvūninis maistas, jei vartojamas tinkamai termiškai jo neparuošus. Kadangi gyvūnai dažniausiai yra bakterijų nešiotojai, todėl tokių gyvūnų mėsa, pienas ir jų produktai gali būti infekcijos šaltiniai. Listerijomis maistas gali būti užterštas ir jį tvarkant. Labai dažnai listeriozės infekcijos šaltinis yra nevirintas, nepasterizuotas pienas ir iš jo pagaminti produktai. Infekcija labiausiai pavojinga nėščioms moterims, naujagimiams ir suaugusiems asmenims, turintiems silpną imuninę sistemą. Patekus į žmogaus organizmą listerijoms, po 3 - 70 dienų, dažniausiai po 3 savaičių (naujagimiams po 3-5 d.) gali būti pakenkta daugelis organų. Ligos simptomai įvairūs: karščiavimas, raumenų skausmai, angina, akių junginės ir limfmazgių uždegimo požymiai, kartais vėmimas ar viduriavimas, o jei pakenkiama nervų sistema, liga pasireiškia stipriais galvos skausmais, sprando sustingimu, pusiausvyros sutrikimu, net traukuliais. Nėščiosioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau dažniausiai gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi. Naujagimiai listerioze gali užsikrėsti nėštumo metu per motinos placentą, taip pat gimdymo metu, oro lašiniu būdu ar per buitinį sąlytį. 2008 m. Lietuvoje užregistruoti 7 listeriozės atvejai.

Leptospirozė. Sukėlėjai – leptospirų genties, spiralės formos bakterijos, kurios labiau paplitusios šiltuose kraštuose, tačiau kai kurios gali daugintis esant net 11–13°C aplinkos temperatūrai, todėl gali būti ir mūsų klimato juostoje. Tinkamiausia aplinkos temperatūra leptospiroms daugintis yra +22°C ir daugiau. Esant tinkamai temperatūrai, leptospiros vandenyje gali išsilaikyti gyvybingos 16 dienų, o užterštoje dirvoje – apie 24 dienas. Infekcijos šaltinis – žiurkės, sergantys ar persirgę laukiniai ar naminiai gyvūnai, kurių organizme leptospiros parazituoja inkstų kanalėliuose ir išsiskiria su šlapimu. Infekuotos žiurkės dažnai užkrečia vandenį, dirvožemį ir maisto produktus. Gyvuliai, net ir vakcinuoti (šunys), gali sirgti pakartotinai ir būti pavojingi žmogui. Kontaktuojant su tokiu gyvuliu, galima užsikrėsti tiesiogiai pro pažeistą ar nepažeistą odą, su maistu – pro burnos, ryklės, stemplės gleivinę. Spėjama, kad šiuo metu trečdalis žmogaus leptospirozės atvejų yra susiję su žiurkėmis. Dar trečdalis – kontaktuojant su šunimis, kartu su jais maudantis su vandens telkiniuose. Dažniau serga žmonės, kurių profesija susijusi su lauko darbais, gyvulių skerdimu arba nešvarių vandenų valymu. Rizikos grupę sudaro miesto vaikai, laikantys namines žiurkes. Leptospiros, prisitvirtinusios prie kad ir lengvai pažeistos odos ar gleivinių, prasiskverbia pro epitelį, dauginasi smulkių kraujagyslių endotelyje jį pažeisdamos, patenka į kraujo apytakos ratą, išplinta, ir bet kuris organas ir audinys gali būti pažeistas. Liga dažniausiai pasireiškia prėjus 3 - 30 dienų po rizikos faktoriaus poveikio, staiga pakyla temperatūra iki 39–40oC, krečia šaltis, skauda galvą, strėnas, blauzdų raumenis, blogėja apetitas, ligonį pykina, jam skauda pilvą, parausta veidas, akių odenos, padidėja kepenys, atsiranda hemoraginis bėrimas, gelta, gali kraujuoti iš nosies, žarnyno, lytinių organų. Gali išsivystyti ūmus inkstų nepakankamumas, meningitas. 2008 m. Lietuvoje užregistruoti 2 susirgimų leptospiroze atvejai.

Trichineliozė. Ligos sukėlėjas – apvaliosios kirmėlės trichinelės. Žinoma, kad dažniausi trichineliozės užsikrėtimo rizikos faktoriai – infekuota trichinelėmis kiauliena. Kuo čia dėti graužikai? Jie taip pat yra gamtinis trichinelių rezervuras: laukinėje gamtoje suėdę infekuotas trichinelėmis gaišenas (šernų, vilkų ar kt.), rudenį graužikai atkeliauja į ūkinius pastatus, fermas. Kiaulės, arkliai, karvės, suėdę infekuotą graužiką ar jo gaišeną, užsikrečia trichinelėmis. Užsikrėtusių naminių galvijų skerdienoje yra cistų su trichinelių lervomis, todėl, naudojant maistui tik silpnai termiškai apruoštą mėsą, yra reali rizika susirgti. Užsikrėtus pirmieji ligos požymiai gali išryškėti ir po 3, ir po 45 dienų (kuo didesnis trichinelių kiekis suvalgomas su mėsa, tuo sunkesnė klinika). Pradžioje, kai žarnyne trichinelės išsilaisvina iš raumenyse buvusių kapsulių, ligoniui skauda pilvą, kyla šleikštulys, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, trichinelių lervoms migruojant į raumenis (1–2 savaites po užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga. Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti.

2008 m. Lietuvoje užregistruota 41 susirgimų trichinelioze atvejis.

Norint išvengti graužikų platinamų ligų, rekomenduojama:

•    daržoves ir vaisius rūpestingai plauti, ypač naudojant termiškai neapruoštas;

•    saugiau naudoti termiškai apruoštas daržoves, nes aukštoje temperatūroje dauguma sukėlėjų žūva;

•    gyvenamosiose patalpose, maisto gamybos patalpose, rūsiuose, daržovių ir vaisių saugyklose periodiškai naikinti graužikus;

•    daržoves sandėliuoti graužikams neprieinamoje vietoje, nuolat šalinti supuvusias daržoves, nevartoti maistui apgraužtų žalių daržovių;

•    laikytis asmens higienos, plauti rankas po kontakto su naminiais graužikais, ypač prieš valgį ar maisto gaminimą;

•     namų ūkiuose, kur auginami galvijai maistui, nuolat naikinti graužikus, nešerti kiaulių medžioklės laimikių atliekomis, kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar laukiniai gyvūnai.

Užsandarinti gyvenamąsias patalpas, rūsius, kad graužikai į juos nepatektų.

Esant didelėms graužikų invazijoms, įmonės ar gyventojai gali kreiptis į licencijuotas įmones, kurios užsiima deratizacija (graužikų naikinimu). Kontaktiniai telefonai: (8~37) 31 33 87; nemokama linija visoje Lietuvoje: 8 800 700 00.

Autorius
Loreta Radzevičienė
Marijampolės visuomenės sveikatos centro
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja

Pirmas puslapis