Maisto papildai kūdikiams: per didelis rūpestis gali pakenkti
Ne
viena mama ir tėtis, rūpindamiesi savo atžalų gerove, svarsto, ar
tikrai jų vaikas, ypač kūdikystėje, gauna visas maistines medžiagas,
vitaminus ir mineralus, reikalingus, kad mažasis žmogutis augtų
sveikas. Ne vienas nerimauja, kad galbūt neužtikrina visavertės
mitybos, kad vaikui gali pritrūkti kokių nors medžiagų, kas gali
neigiamai paveikti jo vystymąsi. Vieną dieną iškyla klausimas, galbūt
vaikelio mitybą reikėtų papildyti maisto papildais.
Persistengti neverta
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos
apsaugos ministerijos (VVSPT) Leidimų ir licencijavimo skyriaus
vyriausioji specialistė Evelina Venckevič pasakojo, kad higienos normos
kūdikių ir vaikų iki trejų metų maiste, taigi ir maisto papilduose,
neleidžia naudoti konservantų ir saldiklių. Būtent dėl šio reikalavimo
į Lietuvos rinką nepatenka dalis maisto papildų, kuriuos tiekėjai
norėtų įvežti kaip tinkamus nuo pat gimimo.
„Jei maisto papilde yra konservantų arba saldiklių, o jo etiketėje
rašoma, kad jį gali vartoti vos gimę kūdikiai, tokio maisto papildo mes
negalime registruoti arba notifikuoti“, – sako E. Venckevič. Ji taip
pat ragina tėvus atidžiai skaityti etiketes ir nepasikliauti vien
reklama. Juk ji dažniausiai nepabrėžia, kokiai amžiaus grupei skirtas
maisto papildas, o nedėmesingi tėvai duodami trimečiui maisto papildus,
kurie skirti dešimtmečiams, gali sulaukti neigiamų pasekmių.
Medicinos mokslų daktaras Vilniaus universiteto medicinos fakulteto
docentas Algimantas Vingras, remdamasis savo ilgamete patirtimi,
perspėja tėvus nepersistengti. „Ar vaikui trūksta kokių nors būtinų
medžiagų, gali pasakyti tik gydytojas, atlikęs tyrimus. Tėvams iš akies
trūkumą nustatinėti ir savo nuožiūra „išsirašyti“ maisto papildus ar
vitaminus vaikams, ypač iki trejų metų, tikrai nepatariu, nes galima ne
tik kad nepadėti vaikui, bet ir pakenkti.“ Perdozavus galima pakenkti
inkstams, kepenims, o neigiamas poveikis gali pasireikšti ne iš karto.
Galbūt net po daugelio metų.
Gydytojas
sako, kad jam tenka susidurti su tėvais, kurie tiki, kad pavartojęs tam
tikrų maisto papildų ar vitaminų vaikas nebesirgs. Deja, vitaminai daro
ne tokį didelį poveikį imunitetui, kaip norėtųsi. Jei vaikas nebus
pratęs prie temperatūrų kaitos, neužsigrūdinęs, jokie maisto papildai
jam nepadės.
„Vis dar dažnai pasitaiko
tėvų, kurie vos tik atėjus rudeniui bet kurio amžiaus vaikams stengiasi
duoti kuo daugiau vitaminų ir plačiai reklamuojamų maisto papildų. Tai
klaida. Jeigu sveikas vaikas kasdien gauna įvairaus, kuo mažiau
termiškai apdoroto ir chemiškai paveikto maisto, jokių maisto papildų
jam nereikia, – tvirtina A. Vingras. – Kartų kartos užaugo be maisto
papildų ir jiems nieko nenutiko.“ Gydytojas pasakojo, kad nuo mažens
vaikui duodant koncentruotų vitaminų ir kitų medžiagų, organizmas
pradeda juos sunkiau įsisavinti iš kasdien suvartojamų maisto produktų.
Taigi pernelyg pasitikintys maisto papildais tėvai savo atžalai padaro
meškos paslaugą.
„Noriu priminti
vartotojams, kad maisto papildas yra maisto produktas, skirtas
papildyti kasdienę mitybą – tai nėra vaistas“, – sako VVSPT atstovė E.
Venckevič.
Žoliniai preparatai nerekomenduojami
VVSPT atstovė pasakojo, kad visuomenės sveikatos specialistams nerimą
kelia maisto papildai su įvairiais žoliniais preparatais. Štai visai
neseniai į Lietuvos rinką bandyta tiekti maisto papildus su pankoliu.
Tiekėjai siekė, kad jų etiketėje būtų užrašas, leidžiantis šį produktą
vartoti net kūdikiams nuo pat gimimo. „Europos Komisija nerekomenduoja
vartoti pankolio iki 4 metų amžiaus, nes trūksta duomenų apie šio
augalo poveikį tokiems mažiems vaikams. Taigi kreipėmės į Probleminių
produktų komisiją, kuri priėmė sprendimą nenotifikuoti šio maisto
papildo“, – prisimena VVSPT specialistė.
Tokiam atsargumui dėl augalų pritaria ir doc. A. Vingras. Pasak jo, kai
kurių šalių medikai ir mokslininkai vaikams iki trejų metų iš viso
nepataria duoti jokių vaistažolių. „Augalai yra sudaryti iš daugelio
biologiškai aktyvių medžiagų, ne tik tos vienos, kurios poveikio
tikimės. Kokį visos šios medžiagos turės poveikį gležnam kūdikio
organizmui, kokia jų galima sąveika tarpusavyje bei su medžiagomis,
gaunamomis su kitu maistu, nėra patikimų duomenų“, – aiškina medikas.
Daugiau informacijos suteiks: Lina Biekštaitė, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijų skyriaus vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene)
Autorius Marijampolės visuomenės sveikatos centras