Vykdomos enterobiozės (spalinių) paplitimo mažinimo programos
Marijampolės
visuomenės sveikatos centro specialistai, vykdydami parazitinių ligų
epidemiologinę priežiūrą, organizavo profilaktinius enterobiozės
tyrimus kai kuriose Marijampolės apskrities ikimokyklinėse įstaigose ir
mokyklose. Padedant ugdymo įstaigų visuomenės sveikatos specialistams,
perianalinių nuograndų tyrimai buvo atlikti vaikams, lankantiems
ikimokyklines ugdymo įstaigas ir pirmas-ketvirtas klases.
Per antrąjį 2009 m. pusmetį Marijampolės visuomenės sveikatos centro
specialistai organizavo enterobiozės (spalinių) paplitimo tyrimus
dviejose Kalvarijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Ištirti 175 vaikai.
17 iš jų (tai yra 9,7 proc.) buvo užsikrėtę spalinėmis. Tyrimai atlikti
ir šešiose Kalvarijos sav. bendrojo lavinimo mokyklose, ištirti 439
vaikai. Iš jų 69 (15,7 proc.) buvo užsikrėtę enterobioze. Vaikai,
kuriems nustatytas minėtas susirgimas, nukreipiami gydymui.
Vien tik ligonio išgydymas neužkerta kelių šios ligos plitimui. Kaip
rodo daugiametė patirtis, dažnai pakartotinai užsikrečia tų pačių šeimų
vaikai. Todėl labai svarbu mažiems vaikams nuolat diegti higieninius
įgūdžius. Tai atlikti labai patogu vykdant prevencines programas. Šiuo
metu vykdomos tęstinės enterobiozės paplitimo ugdymo įstaigose mažinimo
programos Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse. Programos
finansuojamos iš savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiųjų
programų lėšų. Vykdant programas viena iš priemonių – antihelmintinių
vaistų įsigijimas ir jų panaudojimas profilaktinių tyrimų metu
nustatytų susirgimų gydymui asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Už
programos lėšas nupirkti vaistai prioriteto tvarka pirmiausiai skiriami
vaikams, kurie gyvena sunkesnėmis socialinėmis sąlygomis. Kita svarbi
kryptis – švietėjiška veikla, todėl numatomi prevenciniai renginiai
pradinių klasių vaikams.
PRIMENAME
Enterobiozę sukelia 3-10 milimetrų dydžio kirmėlės, vadinamos
spalinėmis. Šia liga gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės (ir ne vieną
kartą ). Tačiau dažniausiai serga vaikai. Liga ypač paplitusi tarp
vaikų, lankančių darželius, mokyklas. Neretai šią ligą vaikai perduoda
ir savo tėveliams bei broliukams ir sesutėms, draugams. Ligos šaltinis
yra enterobioze sergantis žmogus, kuris į aplinką išskiria helmintų
kiaušinėlius. Kirmėlės parazituoja žarnyne. Spalinių patelės naktimis
iššliaužia iš tiesiosios žarnos ir aplink išangę esančiose odos
raukšlėse deda kiaušinius. Viena apvaisinta spalinė gali išskirti 12–15
tūkstančių kiaušinėlių. Spalinių kiaušinėliai subręsta per kelias
valandas, aplinkoje gyvybingi išlieka iki 3 savaičių. Nuo sergančio
žmogaus spalinių kiaušinėlių patenka ant naktinių rūbų, patalynės,
grindų, lieka ant rankšluosčių, unitazų, vonios kraštų, per užterštas
rankas patenka ant maisto. Spalinių kiaušinėlius gali išnešioti ir
musės. Su dulkėmis jie gali pakilti į orą ir nusėsti ant įvairių
žmogaus aplinkos daiktų (kilimų, užuolaidų, žaislų, lentynų ir kt.).
Dėdamos kiaušinėlius kirmėlės sukelia stiprų niežėjimą. Kasydamasis
sergantis asmuo kiaušinėliais užteršia savo panages. Nuo užterštų rankų
kiaušinėliams patekus į burną, vėl užsikrečiama kirmėlėmis, todėl liga
gali tęstis nenutrūkstamai. Paprastai užsikrečia visi šeimos nariai.
Tokiu pat būdu liga išplinta vaikų kolektyvuose.
Iš kiaušinėlio plonajame žarnyne išsirita lerva, ji auga kol virsta
subrendusia kirmėle. Tai užtrunka apie mėnesį. Po užsikrėtimo liga
pasireiškia pilvo skausmais, dažniausiai bambos srityje, gali padažnėti
tuštinimasis, pykinti, kartais ir vemiama. Sumažėja apetitas. Dėl
bendros intoksikacijos gali svaigti ir skaudėti galvą, dėl niežėjimo
naktimis prastėja miegas. Vaikas būna irzlus, nervingas. Ilgalaikė liga
lėtina vaikų fizinį ir psichinį vystymąsi. Mergaitėms kirmėlės gali
suerzinti išorinius lytinius organus, atsiranda paraudimas, peršėjimas.
Kartais enterobiozė komplikuojasi apendicitu, sukelia šlapimo ir
lytinių organų uždegimus. Spalinių gyvybinės veiklos produktai
alergizuoja vaiko organizmą (pvz., gali išberti odą). Kirmėlės gali
būti ir šlapimo nelaikymo priežastis. Helmintai slopina organizmo
imunitetą, todėl vaikai tampa neatsparūs ir kitiems infekciniams
susirgimams. Taip pat lėtina imuniteto susidarymą skiepijimų metu.
Enterobiozė gydoma vaistais nuo kirmėlių, kurie dar vadinami
antihelmintikais. Rekomenduojama išsitirti ir gydytis visai šeimai arba
kolektyvo nariams vienu metu, kad neliktų infekcijos šaltinio. Po
gydymo turėtų būti kartojamas tyrimas, kad būtų įsitikinta, jog asmuo
neužsikrėtė pakartotinai.
Pagyti nuo
enterobiozės galima tik griežtai laikantis asmens higienos taisyklių.
Net ir po medikamentinio gydymo, jei vaikai neturės reikiamų higienos
įgūdžių ar nebus sudarytos sąlygos jų laikytis, patekę į spalinių
kiaušiniais užkrėstą aplinką, vėl susirgs. Beje, pasveikti galima ir be
vaistų, vien tik griežtai laikantis asmens higienos reikalavimų.
Spalinė gyvena apie mėnesį. Jei per tą laiką būtų išvengta pakartotino
užsikrėtimo, susirgęs pasveiktų savaime.
Pagrindinės prevencijos taisyklės:
• Rankų higienos įgūdžiai.
• Nagų priežiūra, vengti juos kramtyti.
• Sergančiam
vaikui naktį patartina užmauti apglundančias kelnaites, kad jam
kasantis į panages nepatektų kirmėlių kiaušinėlių. Kelnaites reikia
kasdien keisti, išskalbus išlyginti karštu lygintuvu. Kiekvieną rytą
šiltu vandeniu ir muilu gerai nuplauti sėdmenis, šlaunis ir rankas. Po
gydymo pakeisti visus kūno ir lovos baltinius, juos išskalbti.
Prižiūrėti unitazą, nuolat jį valyti, efektyvu nuplikyti karštu
vandeniu tiek unitazą, tiek ir tualeto plovimo reikmenis. Spalinių
kiaušinėliai jautrūs aukštai temperatūrai, 60 º C temperatūros
vandenyje spalinių kiaušiniai žūna gana greitai, ypač jei valymui,
plovimui naudojamas ūkiškas muilas, soda ar pan.
Autorius Loreta Radzevičienė Marijampolės visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja
Naujienos
