Organizuota konferencija „Priklausomybės ir jų prevencija mokykloje“
2009 m. gruodžio 8 d. Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo konferenciją „Priklausomybės ir jų prevencija mokykloje“, skirtą švietimų įstaigų atstovams, dirbantiems priklausomybių prevencijos srityje, Marijampolės savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos nariams.
Susirinkusiuosius į konferenciją sveikino Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Stankevičius, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Savivaldybės gydytoja Odeta Aleksienė, Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė.
Konferencijoje pranešimus skaitė doc. dr. Aurelijus Veryga, Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros dėstytojas, Ramunė Rutkauskaitė Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja, Ona Misiukevičienė, Marijampolės P.Armino pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė, Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos valdybos narė.
Pranešimuose buvo aptartos aktualios problemos dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo bei priklausomybės joms, buvo kalbėta apie vykdomą prevenciją Marijampolės savivaldybės mokyklose.
R.Rutkauskaitė kalbėjo apie psichiką veikiančias medžiagas, jų vartojimo tendencijas, poveikį bei atpažinimą. Kaip teigė pranešėja, psichiką veikiančios medžiagos klasifikuojamos pagal legalumą, poveikį, vartojimo būdą bei kilmę. R.Rutkauskaitė nurodė, kad yra psichiką veikiančių medžiagų tam tikros vartotojų grupės: jaunimas, norintis pabandyti, kaip tai veikia, jaunimas, vartojantis vakarėlių metu bei trečioji grupė, kuri minėtas medžiagas vartoja reguliariai.
Kalbėdama apie rūkymo tendencijas, R.Rutkauskaitė pabrėžė, kad ESPAD tyrimo duomenimis lyginant 2003 m. su 2007 m., pastaraisiais 21 proc. sumažėjo galimybė lengvai įsigyti tabako gaminių. Sumažėjo ir bent kartą gyvenime rūkiusiųjų procentas. Lektorė atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius metus visiškai alkoholio nevartojančių (abstinentų) skaičius išaugo nuo 2,1 proc. iki 4,5 proc., tačiau yra kita problema paplitusi jaunimo tarpe. Tai medikamentų vartojimas be gydytojo paskyrimo ir šis skaičius išaugo nuo 13,6 proc. (2003 m.) iki 15,6 proc. (2007 m.). Šį procesą įtakoja įprotis kaupti vaistus namuose bei nepakankama kontrolė vaikų atžvilgiu dėl suaugusiųjų dėmesio stokos.
Pranešėja kalbėjo ir apie tai, kokie yra netiesioginio vartojimo požymiai: pakitęs elgesys (dėmesio stoka, vangumas, padidintas aktyvumas, priešiškumas, pykčio priepuoliai, sutrikę santykiai šeimoje, melavimas, interesų susiaurėjimas, naujas pažįstamų ratas, nuolatinis pinigų trūkumas), sutrikusi sveikata (gali būti išblyškimas, ryškus odos paraudimas, bėrimai, niežulys, slogavimas, akių paraudimas, apetito stoka, svorio kritimas, viduriavimas ir vėmimas, mieguistumas dieną ir nemiga naktį, šviesos baimė, nerimas, baimė, panikos atakos).
Pranešėja pristatė būdus, kaip galima nustatyti psichiką veikiančias medžiagas pavartojusius asmenis. Gali buti atliekama: šlapimo testas, seilių testas, kraujo tyrimas, plaukų tyrimas, psichiką veikiančių medžiagų ne biologinėse terpėse tyrimas.
O. Misiukevičienė kalbėjo apie priklausomybes ir jų prevenciją valstybės, savivaldybės ir mokyklos lygiu, pristatė prevencinės veiklos pavyzdžius Marijampolės savivaldybės mokyklose. O.Misiukevičienė apžvelgė metodines priemones, kurios yra naujai išleistos psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai vykdyti mokyklose.
Pranešėja priminė, kad mokinių švietimas vykdomas per formalųjį ir neformalųjį švietimą. Pastarasis vykdomas per nacionalines programas, skirtas psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai. Yra programų, kurios yra integruotos į bendrąsias programas.
O. Misiukevičienė atkreipė dėmesį, kad nebūtina vykdyti daug skirtingų prevencinių programų. Geriausia susikoncentruoti ir gerinti keleto, konkrečiai bendruomenei aktualiausių prevencinių programų kokybę. Kaip teigė pranešėja, efektyviausios yra gyvenimo įgūdžių ugdymo programos, per kurias ugdomos vaikų gyvenimo vertybės ir formuojami įgūdžiai. Priminė, kad reikėtų vaikams kalbėti apie jų pareigas bei teises. Be to reikėtų nepamiršti, kad vaikams reikalingas geras, paskatinantis žodis. O.Misiukevičienė pabrėžė, kad už prevenciją turime būti atsakingi visi. Tai ne tik specialistai, bet ir visa švietimo įstaigos bendruomenė, politikai. Be to, kaip sakė pranešėja, informacija turi būti tinkamai pateikta mokiniams, prieš tai ją atsakingai išanalizavus.
Prevencinių programų vykdymas turi būti orientuotas į pozityvią informaciją, įtraukiant į šių programų vykdymą ir mokinių tėvus. Šiandien, kaip sakė O.Misiukevičienė, šių problemų sprendimui svarbiausia ne akademinės žinios, o vaikų emocinė savijauta, psichologinės aplinkos kūrimas ir socialiniai įgūdžiai.
Doc. dr. A.Veryga kalbėjo apie teises, atsakomybę bei pareigas vykdant tabako ir alkoholio vartojimo prevenciją. Pranešėjas pristatė statistinių tyrimų dinamiką. Lyginant Lietuvos rūkančiuosius jaunuolius su kitų šalių jaunimu 1993-1994 m. matome, kad lietuviai yra vieni mažiausiai rūkančiųjų, o lyginant 2001-2002 m. Lietuvoje rūkančiųjų paauglių bei kitų šalių jaunimo rūkymo duomenis, mūsiškiai jau atsiranda tarp daugiausiai rūkančiųjų. Kaip pabrėžė A.Veryga, būtina suprasti priklausomybių atsiradimo priežastis, žinoti problemas, dirbti profesionaliai ir sistemingai taikyti prevencines programas.
Atlikti tyrimai rodo, kad apie 80 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 metų. Asmenys, nepradėję rūkyti iki 25 metų, dažniausiai jau ir nebepradeda rūkyti niekada. Apie 60 procentų vienuoliktų klasių mokinių norėtų mesti rūkyti, tačiau jau nebegali. Lietuvoje alkoholio vartoti daugiausia pradeda 15 metų jaun. Rūkymo bei alkoholio vartojimo prevenciją reikia vykdyti atsižvelgiant į šiuos faktus.
A.Veryga pristatė Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko rekomenduojamus veiksmingiausius tabako kontrolės būdus: sistemingas tabako kainų didinimas, tabako reklamos draudimas, rūkymo ribojimas viešose vietose, pagalba metantiems rūkyti, efektyvi socialinė reklama, griežta kontrabandos kontrolė.
Pranešėjas kalbėjo apie tai, kokios yra naujos iniciatyvos, planuojami sprendimai teisiniame rūkymo paplitimo reguliavime: draudimas rūkyti iki 18 metų, atsakomybė neleistinai parduodantiems cigaretes (asmeniui baudžiamoji), akcizų didinimo politika Europos Sąjungoje, bei tabako gaminių žymėjimas vaizdiniais, įspėjančiais apie rūkymo žalą sveikatai.
A.Veryga priminė, kaip yra svarbu tinkamai organizuoti sveikos gyvensenos ugdymą, vykdyti bendras ir specializuotas vaikų užimtumo programas, formuoti neigiamą rūkymo įvaizdį visuomenėje.
R.Rutkauskaitė antrajame savo pranešime apžvelgė kompleksinį priklausomybių gydymą. Kalbėjo apie tai, kad būtina gydyti žmones, turinčius priklausomybes.
Priklausomybė, kuri gali būti psichologinė ir fizinė, yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, todėl naivu tikėtis greito bei visiško pasveikimo. Šios ligos negydant ji progresuotų dar greičiau, pasekmės būtų sunkesnės.
Pranešėja pristatė kompleksinio priklausomybės gydymo etapus: motyvacijos formavimas, detoksikacija, komplikacijų gydymas (jeigu jos yra diagnozuotos), reabilitacija, resocializacija ir pabrėžė, kad veiksmingas tik visas kompleksas, nes atskiri fragmentai dažniausiai neduoda ilgalaikių rezultatų. Pristatydama šį kompleksą pranešėja teigė, kad procesas, deja, yra grįžtamasis, nes išlieka potraukis ir tikimybė pakartotinai vartoti. Kaip sakė pranešėja, „priklausomybės ligos gali ir turi būti gydomos kompleksiškai tiek iš humaniškų, tiek iš pragmatiškų paskatų“.
Autorius Irma Mockevičiūtė Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė