2010-ųjų metų kovo 24 dienos šūkis: ,,Kovokime su tuberkulioze aktyviai ir pažangiai!“

   Kovo 24 dieną Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) sprendimu minima Pasaulio tuberkuliozės (toliau- TB) diena, skirta geriau informuoti planetos gyventojus apie šią pavojingą ligą. Pasaulinė tuberkuliozės diena tapatinama su TB bakterijos atradimo data. Ligos sukėlėją - 1,5-3,5 mikrono ilgio lazdelės formos bakteriją - 1882 m. kovo 24 d. atrado vokiečių mokslininkas Robertas Kochas, kuris už siekį nugalėti TB visame pasaulyje apdovanotas Nobelio premija. Pasaulinę TB dieną PSO ragina kiekvieną visuomenės narį semtis žinių apie nematomą ir klastingą ligą, mokytis ir mokyti kitus saugoti savo, savo šeimos, bendruomenės, valstybės sveikatą ir gerovę. PSO naujausios ataskaitos ,,Pasaulinė TB kontrolė: priežiūra, planavimas, finansavimas" duomenimis, sergamumas TB ir epidemijos grėsmė, 2001 metais PSO Europos regiono šalyse pasiekusi kritinę ribą, šiuo metu mažėja. Tačiau ši klastinga liga vis dar išlieka pavojingiausių sveikatai ligų sąraše. Kiekvienas iš mūsų galime padėti sustabdyti TB: gyventojai – aktyviai profilaktiškai tikrindamiesi, o susirgusieji labai atsakingai besigydantys, medikai – įspėdami visuomenę apie šios ligos simptomus ir pasekmes bei profilaktiškai tikrindami pacientus, mokslininkai – išrasdami naujus diagnostikos metodus, vaistus, vakcinas, pedagogai – mokydami mokinius ir studentus apie šią ligą.

Trumpa statistika.

    Sergamumas TB Lietuvoje yra gana didelis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2008 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 1892 nauji TB atvejai (sergamumo rodiklis 5,6 atv. 10 tūkst. gyventojų), Marijampolės apskrityje – 96 atvejai (sergamumo rodiklis 5,3 atv. 10 tūkst. gyventojų). 2008 m. Marijampolės apskrityje iš 96 naujai išaiškintos TB atvejų – 49 atvejais patvirtintos atviros TB formos (51 proc. iš visų užregistruotų naujų atvejų).

   PSO duomenimis, kiekvienas sergantis atvira TB asmuo per metus gali užkrėsti 10-20 ar net daugiau žmonių. 2009 m. Marijampolės apskrityje atvira TB diagnozuota 46-iems asmenims (sergamumo rodiklis 2,5 atv. 10 tūkst. gyventojų), iš jų Marijampolės savivaldybės gyventojų – 11 (sergamumo rodiklis 1,6 atv. 10 tūkst. gyventojų), atitinkamai Šakių rajono savivaldybės –11 atvejų (sergamumo rodiklis 3,06 atv. 10 tūkst. gyventojų), Vilkaviškio rajono savivaldybės- 14 (sergamumo rodiklis 4,14 atv. 10 tūkst. gyventojų), Kalvarijos savivaldybės– 4 (sergamumo rodiklis 3,01 atv. 10 tūkst. gyventojų), Kazlų rūdos savivaldybės – 6 (sergamumo rodiklis 4,17 atv. 10 tūkst. gyventojų), Lietuvoje - 1045 atvejai (sergamumo rodiklis sudarė 3,1 atv. 10 tūkst. gyventojų). Lyginant sergamumo rodiklius atvira TB Marijampolės apskrities teritorijose, jie, nors ir neženkliai, padidėjo visų savivaldybių gyventojų tarpe, tačiau sumažėjo Marijampolės savivaldybės gyventojų tarpe. Dažnai naujai nustatomi tuberkuliozės atvejai diagnozuojami labiau pažengusiose, sunkiose ligos stadijose. Liga dažniausiai paplitusi tarp darbingo amžiaus nedirbančių asmenų ir sudaro apie 48 proc. visų nustatytų atvejų. Nors TB nuo seniai siejama su socialinėmis, ekonominėmis, skurdo, nedarbo, alkoholizmo, narkomanijos, nepakankamos profilaktikos, pavėluotos diagnostikos ir kitomis problemomis, tačiau pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kai tuberkuliozės atvejai nustatomi geros socialinės padėties asmenims ir net vaikams. Stebima, kad nemažai susirgimų atvira tuberkulioze nustatoma jaunų žmonių amžiaus grupėse, 2009 m. Marijampolės apskrityje iš 46 atvejų atvira susirgo: 15-17 m. amžiaus grupėje-1, 18-29 m. – 7, 30-39 m. – 14, 40-49 m. – 11, ir vyresni – 13 atvejų.

Rizikos veiksniai, ligos požymiai, atsparumas vaistams

    TB sukelia mikobakterijos, kurias žmogus žmogui perduoda oro lašeliniu keliu. Suserga ne kiekvienas, įkvėpęs mikobakterijų. Žmogaus organizme yra TB sukėlėjų, tačiau imuninė sistema sugeba apsaugoti nuo žalingo poveikio ir ligos simptomai nepasireiškia. Tačiau užsikrėtęs žmogus, kai dėl tam tikrų priežasčių nusilpsta imuninė sistema ir ji nepajėgi apsaugoti organizmo nuo TB mikobakterijų poveikio, gali susirgti aktyvia TB. Aktyvios TB metu žmogui reiškiasi ligos simptomai, jis turi ištverti ilgą ir sudėtingą gydymo procesą, be to, gali užkrėsti aplinkinius. Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie gali turėti įtakos TB mikobakterijų suaktyvėjimui: įvairios ligos (pvz.; onkologinės, diabetas, endokrininės sistemos ligos ir kt.), alkoholis, rūkymas, kenksmingi faktoriai darbo aplinkoje, prasti asmens higienos įgūdžiai, stresas, darbas sveikatos priežiūros srityje, prasta mityba, senėjimas bei su juo susijusios ligos, artimas kontaktas su sergančiu asmeniu, imuninės sistemos silpnėjimas dėl chemoterapijos, ŽIV, vaistų vartojimo, nėštumo ir kita.

    PSO duomenimis, 1/3 pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės mikobakterijomis, t.y. šie TB nešiotojai gali susirgti, sutrikus organizmo imuninei sistemai. Specialistų duomenimis, Lietuvoje užsikrėtusiųjų mikobakterijomis yra apie 80 % žmonių, apie 90 % iš jų nesuserga, o kliniškai aktyvios TB formos nustatomos apie 5-15% užsikrėtusių asmenų. Nerimą turėtų kelti užsitęsęs dusulys, kosulys, karščiavimas, skrepliavimas, skausmas krūtinėje, naktinis prakaitavimas, kūno masės mažėjimas, bendras silpnumas, atsikosėjimas krauju. Kai TB apima ne plaučius, o kitus organus, simptomai priklauso nuo pažeisto organo. Dažniausiai pažeidžiami inkstai ir kaulai, ypač pavojingas galvos smegenų dangalų pakenkimas. Šiandien atsparūs vaistams TB sukėlėjai yra pagrindinė sergamumo TB problema. Dažniausiai atsparios vaistams TB priežastis yra nesėkmingo gydymo pasekmės, kuomet gydymas būna nutraukiamas dėl įvairiausių priežasčių. Vaistams jautri TB gali būti išgydoma per 6 mėnesius, o vaistams atspariai TB gydyti reikalingas išplėstinis gydymas, kuris gali trukti ilgiau nei dvejus ar net daugiau metų. Šis gydymas yra labai brangus. Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad užsikrėtimas ŽIV infekcija padidina riziką užsikrėsti TB. Šios abi ligos susijusios dėl panašių ligas įtakojančių socialinių veiksnių: gyvenimas įkalinimo įstaigose, piktnaudžiavimas alkoholiu, bedarbystė, narkomanija ir kita. Todėl yra labai svarbus TB ir ŽIV prevencijos priemonių kompleksinis įgyvendinimas.

Liga neaplenkia vaikų

    2008 m. TB susirgo 127 vaikai. Vaikai, bendraudami su sergančiais TB asmenimis, turi labai didelę riziką užsikrėsti. Ypač rizika padidėja artimai bendraujant su šeimos nariais (,,šeimyniniai“ kontaktai), kolektyvuose (mokykloje, klubuose, turistinėse kelionėse ir kita). Epizodiniai bendravimai su sergančiuoju riziką užsikrėsti mažina, tačiau pavojingi kūdikiams. Todėl, esant galimai užsikrėtimo rizikai, reikia vaikus tikrinti profilaktiškai, nes kūdikiams ir mažiems vaikams TB infekcija yra labai pavojinga Klastinga užkrečiamoji liga pradėjo siautėti mokyklose ir net ikimokyklinėse ugdymo įstaigose (nustatyta atvira ligos forma vaikui (15-17 metų amžiaus grupėje) Šakių rajono savivaldybėje, kuris lanko bendrojo lavinimo mokyklą). Esama situacija turi sutelkti visas institucijas numatyti ir pradėti vykdyti ypatingai veiksmingas prevencines priemones vaikų TB plitimui mažinti, galinčias įvertinti ir kontaktinių asmenų sveikatos būklę. Specialistai teigia, jog daugumai vaikų, užsikrėtusių TB, gali nebūti jokių simptomų , tik retkarčiais karščiavimas, kosulys, silpnumas, į gripą panašūs požymiai , tačiau jie praeina per savaitę. Daugumai vaikų TB pažeidžia plaučius, kitus organus, dažniausiai tarpuplaučio limfmazgius. Kadangi vaikai dažniausiai serga besimptomėmis formomis, teisės aktais yra nustatytos grupės vaikų , kurie profilaktiškai kas metai bendrosios praktikos gydytojų turi būti patikrinti, ar neserga TB, t.y. jiems turi būti atliekami tuberkulino mėginai. Jeigu reakcija į tuberkulino mėginį būna teigiama, tuomet vaikui atliekami išsamesni tyrimai: jį konsultuoja pulmunologas, atliekama krūtinės ląstos rentgenograma bei kiti sudėtingi tyrimai. Patikrinti vaikus dėl TB būtina, jei žinoma, kad šie bendravo su sergančiaisiais.

Nepaliekami likimo vaikai.

    Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2004-2009 m. įgyvendina Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programas. Pasiekta puikių rezultatų. Organizuojant ir gerinant pirminę tuberkuliozės profilaktiką vaikų tarpe, savivaldybės skiria lėšų, įsigyjamas tuberkulinas ir pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose aktyviai organizuojami vaikų patikrinimai tuberkulino mėginiais. Programos vykdymo etapuose vaikai, kuriems stebima ryški teigiama reakcija į tuberkuliną, asmens sveikatos priežiūros bendrosios praktikos gydytojų nukreipiami gydytojo pulmunologo konsultacijai ir reikalui esant paskiriamas gydymas arba jie paliekami sekti specialistams. 2004-2009 m. vykdant Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių programas tuberkulino mėginiais asmens sveikatos priežiūros įstaigose, buvo patikrinta 6806 vaikų (iš jų 3745 7 metų amžiaus ir 3061 priklausantys rizikos grupėms). Patikrinus 6806 vaikus 896-iems buvo nustatyta teigiama reakcija į tuberkuliną (tai sudarė 13,2 proc. iš patikrintų vaikų skaičiaus. Iš visų 896 vaikų, kuriems buvo teigiama reakcija į tuberkuliną, net 754 priklausė rizikos grupėms (tai sudarė 25 proc. bendrai tuberkulinu patikrintų rizikos grupėms priklausančių vaikų). Išryškėjo didelė problema – dažniausiai tuberkuliozė nustatoma vaikams, kurie priklauso rizikos grupėms, todėl ypatingą dėmesį sveikatos priežiūros specialistai turi atkreipti į joms priklausančius vaikus (kurie dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, gyvena sunkiomis socialinėmis sąlygomis arba yra globos įstaigų gyventojai). 2004-2009 m. 786 patikrinti tuberkulino mėginiais vaikai buvo nukreipti pulmunologų konsultacijoms, iš jų 155-iems buvo paskirtas prieštuberkuliozinis gydymas (tai sudarė 30 proc. nuo atvykusiųjų konsultuotis programoje dalyvavusių vaikų skaičiaus).Tuberkulino mėginiais galima nustatyti slaptąją (latentinę) infekciją ir prasidedančią ligą. 2010 m. numatoma vykdyti programą Šakių rajono savivaldybės vaikų tarpe. TB šiandien svarbi socialinė, ekonominė ir medicininė problema, todėl savivaldybių lygmenyje ši problema turi būti prioritetinė visuomenės sveikatos priežiūros sritis.

Profilaktika.

    Skiepai nuo TB yra sukurti tik vaikams ir neapsaugo suaugusių asmenų. TB vakcina nemokamai skiepijami naujagimiai gimdymo skyriuose. Taip jie apsaugojami nuo sunkių ligos formų, tokių kaip tuberkuliozinis meningitas ir miliarinė TB. Tačiau visaverčio imuniteto nesusidaro, neapsaugoma nuo užsikrėtimo TB sukėlėjais ir ligos vystymosi ateityje. Tai suprasti labai svarbu, nes su skiepijimu siejamos nepagrįstos viltys gali neigiamai veikti TB kontrolės priemonių organizavimą. Nusivilti nereikėtų, nes šiandien naudojant sudėtingus genų inžinerijos metodus bandoma sukurti naują, veiksmingą vakciną prieš TB.

    Tikrinimasis dėl TB – svarbiausia priemonė siekiant sustabdyti sergamumą TB. Šia liga galima užsikrėsti bet kur: autobuse, parduotuvėje, darbe, todėl jei ir nemanote, kad turėjote kontaktą su sergančiu asmeniu, rekomenduojama pasitikrinti. Dažnai susiduriame su visuomenėje paplitusiomis nuostatomis, jog TB serga asocialūs asmenys, o profilaktiniai pasitikrinimai kenksmingi sveikatai. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją, reikalui esant jis nukreips Jus pulmonologo konsultacijai.

    TB – gydoma ir išgydoma liga. Keiskime požiūrį, jog tai tik socialinių problemų turinčių asmenų liga. Neignoruokime profilaktinių pasitikrinimų, pasitarkime su specialistais. Stabdykime TB plitimą, kol ji neperėjo į sunkias formas, kurios turės pasekmes ne tik Jums, bet ir Jūsų artimiausiems žmonėms.

Pirmas puslapis