Kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena

   Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia visus Marijampolės savivaldybės gyventojus kartu paminėti šią dieną ir atkreipti dėmesį į vandens svarbą ne tik žmogui, bet ir visai ekosistemai. Pasaulinė vandens diena pasaulyje pradėta švęsti 1993 metais. Kiekvienais metais iškeliamas naujas šūkis. 2010 metų Pasaulinės vandens dienos tema ,,Švarus vanduo sveikam rytojui". Antikos gamtamokslinės krypties mąstytojas Miletietis teigė, kad vanduo yra visatos susikūrimo akstinas.

   Žmogaus gyvybinėms funkcijoms palaikyti bei visai mūsų planetos gyvybei reikalingas oras bei vanduo. Be vandens žmogus gali išgyventi vos keletą dienų. Per mažai išgeriant vandens ir kitų skysčių, organizmas apsinuodina savo paties medžiagų apykaitos produktais. Gali greičiau sutrikti tulžies pūslės veikla ir susiformuoti inkstų akmenligė, greičiau organizmas pradės senti.

   Remiantis statistika gėlo arba geriamojo vandens pasaulyje yra apie 3 proc. Tačiau šis vanduo yra vartojamas plačiai, dažniausiai ne organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti, o buityje, žemės ūkyje, energetikoje, pramonėje ir kitur. Jo poreikiai nuolat didėja, o kartu ir jo užterštumas bei mažėja jo ištekliai. Geriamo vandens kokybė priklauso nuo jo cheminės sudėties. Į vandens cheminės sudėties pakitimus reaguoja visa ekosistema, žmogaus organizmas įvairiais negalavimais. Taigi mūsų pačių veiklos padariniai atsisuka prieš mus pačius. Tai verčia susimąstyti.

Pagrindinis geriamo vandens šaltinis Lietuvoje yra požeminis vanduo, kuris susidaro iš kritulių. Nors Lietuva savo vandens ištekliais visiškai tenkina gyventojų ir pramonės poreikius, tačiau apie 70 proc. net iš giliausių gręžinių išsiurbiamo vandens neatitinka higienos normų reikalavimų. Pavyzdžiui tiekiant centralizuotu vandentiekiu vandenį daugumoje centralizuotų vandenviečių trūksta geriamojo vandens kokybės gerinimo įrenginių. Tačiau tokiu būdu tiekiamo vandens kokybė priklauso ir nuo miesto vandens tiekimo, namo vidaus tinklų būklės.

   Daugiausia kaimo ir priemiestinių teritorijų gyventojai vandenį gauna iš kastinių šachtinių šulinių. Tačiau tokie šuliniai sodyboje ar individualaus namo sklype yra arti tręšiamų daržų, tvarto ar kitų taršos židinių, kur gausu mikroorganizmų. Todėl tikimybė, kad gers užterštą vandenį yra didelė.

   Svarbu prisiminti, kad labai geros kokybės geriamas vanduo yra visuomet brangesnis už geros ar patenkinamos kokybės vandenį ir nuolat brangsta atsižvelgiant į mažėjančius jo išteklius. Todėl žmonės turi suprasti, o kartu ir imtis realių veiksmų, siekiant išsaugoti neužterštą vandenį, o tuo pačiu ir savo sveikatą ir visą ekosistemą.

   Vandens, sanitarijos ir higienos problemos turi daugelį priežasčių, susijusių su sudėtingomis aplinkos sąlygomis (klimatas, augalija, dirvožemis ir gruntas) ir ribojančiais žmogiškaisiais veiksniais (skurdas, socialinės ir kultūrinės sąlygos, demografija, mažos techninės galimybės, mokymo apie vandens, higienos ir sanitarijos problemas trūkumas – aprūpinimas geriamuoju vandeniu, higienos ir sanitarijos priemonėmis.

   Pateiksime keletą praktiškų patarimų kaip galima sumažinti pavojų sveikatai vartojant vandenį. Pirmiausia patartina negerti nevirinto iš vandentiekio, o ypač iš šulinio, vandens jei jo kokybė nėra periodiškai tikrinama. Nerekomenduojama virdulyje pakartotiniai virinti vandens. Nustatyta, kad pakartotinai virinant vandenį, jame didėja nitratų, sunkiojo vandens koncentracija. Taip pat geriamojo vandens nelaikykite nežinomos kilmės plastmasiniuose induose, ypač jei juose buvo kažkas laikyta. Indai, ypač elektriniai virduliai, kurie yra pagaminti iš sunkiųjų metalų netinkami maistui ir vandeniui laikyti. Todėl patariama prieš perkant plastmasinį indą visuomet pasidomėti jo sertifikatu. Jei norima atsigerti nevirinto vandentiekio vandens ar norime juo palaistyti gėles, vartoti bent pusdienį atvirame inde pastovėjusį vandentiekio vandenį, kad išgaruotų dezinfekavimui naudotas chloras. Nuolat reikia domėtis geriamo vandens, ypač vartojamo kūdikiams, kokybe.

   Šį straipsnį norėtume pabaigti žymaus akvalango išradėjo Žano Yvaso Kusto žodžiais: „Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą“. Gamta mums teikia tai, kas būtina mūsų egzistavimui, tačiau mes jos dovanų nelabai mokame įvertinti, branginti. Todėl mūsų pačių veiksmai, aplaidumas atsisuka į mus pačius. Nemokėdami branginti, tausoti vandens, mes jį prarasime, o kartu ir išnyksime. Tad vienintelė išeitis – valyti vandenį, stengtis jo neteršti bei tausoti.

Pirmas puslapis