Marijampolės krašto patyrusių skautų sueiga

   Kovo paskutinį savaitgalį Marijampolės krašto patyrę skautai susirinko Vilkaviškio vyskupijos Jaunimo centro patalpose Marijampolėje į jau tradicine tapusią sueigą „Vyšniauskai“. O „vyšniauskai“ todėl, kad patyrusių skautų kaklaraiščiai yra vyšninės spalvos ir dar todėl , kad čia susirinko broliai ir sesės giminingi ne pagal kraujo ryšius, o pagal savo įsitikinimus, gyvenimo principus, skautišką patyrimą.

   Įprastai skautiškose stovyklose patyrę skautai nesiilsi ,o dirba –vadovauja jaunesniųjų skautų grupelėms, veda mokymus, įrenginėja stovyklavietes ir t.t...O „Vyšniauskuose“ buvo galimybė patiems pasimokyti, įgauti žinių, naujų įgūdžių. Naudingas ir informatyvus užsiėmimas vyko Marijampolės visuomenės sveikatos biure. Čia biuro specialistai pravedė praktinius užsiėmimus, kaip suteikti pirmąją pagalbą įvykus nelaimei. Pirmoji pagalba nėra sudėtinga, ją gali atlikti kiekvienas, tačiau ją teikti galima išmokti tik pratybų metu. Skautai buvo mokomi taisyklingai atlikti veiksmus ir būdus, kuriuos panaudojus turimas medicinos ir kitokias priemones bei medžiagas, galima būtų išsaugoti nukentėjusiojo ar ūmia liga susirgusio žmogaus gyvybę, sustabdomi sveikatai žalingi veiksniai. Esame dėkingi Marijampolės visuomenės sveikatos biuro vedėjai Lainai Laukaitienei už sudarytas puikias sąlygas užsiėmimams, o biuro specialistei Žanetai Skinkienei už nuoširdų žinių perdavimą Toliau „vyšniukai“ nukeliavo susipažinti su visiems matomu, tačiau taip mažai žinomu Marijampolės marijonų vienuolynu. Ekskursiją skautams jau ne pirmą kartą maloniai pravedė marijonų informacinio centro koordinatorius Vitas Buškevičius. Sužinojome, kad marijonų vienuoliams esame dėkingi ne tik už miesto vardą. Vienuolyno dėka mažame Starapolės miestelyje ir jo apylinkėse vystėsi amatai, buvo statomos dirbtuvės, šiltnamiai, auginami sodai, vystomas žemės ūkis. Marijonų indėlis į miesto švietimą, kultūrą taip pat buvo labai didelis. Skautai susipažino su palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimu ir veikla, jo nuopelnais bažnyčiai ir visos Lietuvos žmonėms, apsilankė vienuolyno patalpose.

    Jauniems žmonėms rūpi tarpusavio santykiai, lytiškumo problemos. Susitikimo su Vilkaviškio vyskupijos šeimos centro direktore Lina Braukyliene metu mokiniai galėjo viešai išsakyti savo nuomonę tais klausimais, kuriuos ne visada aptaria net su savo tėvais. Džiugina brandus ir atsakingas skautų požiūris į savo veiksmus ir poelgius. Pokalbio metu prieita nuomonės, kad amžinosios vertybės- meilė, draugystė, ištikimybė, pagarba -ugdomos šeimoje, o vaikai atsineša šią patirtį į visuomenę. Jau ne pirmą kartą susitikimuose su Lina Braukyliene dalyvaujantys skautai pastebėjo, kad su šeimos centro vadove labai lengva bendrauti. Ji subtiliai paliečia pačius intymiausius ir aktualiausius paaugliams klausimus, skatina atsiverti, atvirai reikšti savo nuomonę. Kiekvienas toks atsivėrimas suartina pačius vaikus, skatina pažinti vieni kitus.

   Toliau bėgome į Marijampolės Kartų namus. Dalis skautų nuėjo žaisti ir bendrauti su mažaisiais ugdytiniais, o kita dalis-susitikti su seniausiąją Marijampolės skaute Eugenija Paraškevičiūte, kuri dabar gyvena Kartų namuose. Senolė skautauti pradėjo dar prieškaryje. Būdama jau garbingo amžiaus, ji puikiai prisimena skautiškus parpročius, atributiką, papasakojo, kokia veikla užsiėmė skautai. Pavydėtinas jos optimizmas, gyvybingumas, noras padėti . Per visą savo ilgą gyvenimą ji neužmiršo esanti skautė ir turinti gyventi pagal skautiškus priesakus ir Dievo valią. Senolė pažadėjo dar daugiau papasakoti apie tų laikų skautišką veiklą , o skautai, savo ruožtu, domėtis savo karšto skautavimo istorija ir ištakomis.

    Vakarojo skautai taip pat skautiškai-vėlė iš vilnos vyšneles ir lapelius, gaminosi skautišką sueigos suvenyrą.T ik broliams tai nelabai patiko, sakė, kad tai mergaičių užsiėmimas, todėl mielai kiemelyje pagamino vakarienę- iškepė dešrelių.

   Po ilgos ir turiningos dienos pagaliau galima ir atsipalaiduoti. Žaidimų ir linksmųjų estafečių metu, kaip visada, buvo linksma ir nuotaikinga. O naktį dar žiūrėjome filmą, nors daugelis jau nesulaukė kino pabaigos. Verbų sekmadienį visi dalyvavome Šv. Mišiose.

   Artėja vasara-skautiškų stovyklų metas. Daug, oi daug šiai skautiškai šeimynėlei reikės padirbėti. Jų pavyzdžiu paseks jaunesnieji, kurie savo laiku taip pat kada nors bus „vyšniukai“. Taip ir tęsiasi šios šeimynos gyvenimas. Vienu žodžiu- “Vyšniauskai“.

8-682 57553

Sueigos akimirkos

Daugiau akimirkų

Pirmas puslapis