Vaikų ir jaunimo mityba

   Vaikų ir jaunimo sveikatos problemos yra viena aktualiausių pastarojo meto visuomenės sveikatos temų. Kodėl akcentuojami vaikai ir jaunimas, o ne vyresnio amžiaus žmonės, kai šiuo amžiaus periodu daugėja įvairių infekcinių ir neinfekcinių ligų? Atsakymas būtų toks: jaunas žmogus yra daug pažeidžiamesnis, vyksta stratifikacija, t. y. savojo „Aš“ formavimasis, ieškojimas, kuo būsiu ateityje, sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas ir jų įsisavinimas. Be to jauni žmonės ypač imlūs naujovėms, kurios gali tiek teigiamai, tiek ir neigiamai paveikti jų sveikatą.

   Prieš dvidešimt metų Europos šalių mokyklose pradėtas vykdyti PSO koordinuojamas tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas. Lietuva į šią veiklą įsitraukė 1994 m. ir šis tyrimas atliekamas kas keturi metai. Kiekvienais metais nustatoma, kad mokinių mityba blogėja.

   Asmens mitybos įpročius lemia socialiniai, psichologiniai bei fiziniai veiksniai. Tačiau daugiausia ją veikia socialinės priežastys. Šioms priežastims priklauso ekonominė padėtis šeimoje, bendraamžių ir vyresnių draugų bei pažįstamų poveikis, įvairios situacijos: nesutarimai, patirtas smurtas, artėjantys egzaminai, savarankiško gyvenimo pradžia ir kt.

   Vienas iš pagrindinių stresų mūsų organizmui – netinkama mityba. Mokslininkų atlikti darbai įrodė, kad apie 50 proc. žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Visame pasaulyje dažniausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Šios ligos susijusios su nutukimu, anoreksija, bulimija, mitybos įpročiais, tradicijomis.

   Kaip mes maitinamės, taip ir jaučiamės. Valgome tam, kad su maistu organizmas gautų pakankamai maistinių medžiagų, kurios paverčiamos energija, reikalinga gyvybinėms funkcijoms atlikti. Pakankamai energijos gauname ir mūsų organizmas nestreikuoja tada, kai yra racionali, subalansuota mityba.

   Bręstančio paauglių organizmo gaunamos energijos poreikis yra didesnis lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. Nustatyta, kad 1–3 metų amžiaus vaikams rekomenduojama paros energijos norma yra 1400 kcal, o paaugliams, priklausomai nuo amžiaus ir lyties: 11-14 m. amžiaus berniukams reikalinga 2420 kcal, to paties amžiaus mergaitėms - 2200 kcal, 15-18 m. amžiaus berniukams - 2890 kcal, o to paties amžiaus mergaitėms - 2400 kcal.

   Kadangi vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia mokykloje, todėl yra labai svarbu, kad mokykloje būtų sudarytos sąlygos valgyti kokybišką maistą. Dėl nekokybiško maisto gali trūkti įvairių maisto medžiagų. Pavyzdžiui, jodo trūkumas gali sutrikdyti skydliaukės veiklą, gali sumažėti darbingumas, mokymosi galimybės. Dažnas saldumynų vartojimas kenkia dantims, o fluoro trūkumas sudaro sąlygas danties ėduoniui vystytis. Trūkstant geležies, vystosi anemija, kuriai būdinga silpnumas, fizinio ir protinio pajėgumo sumažėjimas, atsparumo infekcijoms sumažėjimas, o dėl kalcio trūkumo sutrinka kaulų vystymasis, būna mažas jų tankis, todėl padidėja rizika senatvėje susirgti osteoporoze. Tačiau per didelė maisto energetinė vertė skatina nutukimo vystymąsi.

   Reguliari mityba sąlygoja harmoningą vaiko augimą, fizinį ir protinį brendimą taip pat sugebėjimą mokytis bei darbingumą. Tuo tarpu nesveika mityba - priešingai, sutrikdo augimą, kaulų vystymąsi, mažina atsparumą ligoms bei greitina įvairių lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi vyresnio amžiaus paaugliams.

   Pagrindinė moksleivių neracionalios mitybos pasekmė yra nutukimas. Beje, antra pagal svarbumą šios ligos priežastis yra fizinio aktyvumo stoka. Vaikas pradeda mažiau judėti lankydamas darželį, o ypač mokyklą. Mokyklą lankantis vaikas yra skatinamas laikytis drausmės, pamokų metu sukoncentruoti savo dėmesį į ugdomąjį dalyką.

   Per maistą gaunama energija turi būti sunaudojama organizmo gyvybinėms funkcijoms užtikrinti. Jeigu gaunamų medžiagų kiekis viršina šį poreikį, kaupiasi riebalai, vykstosi nutukimas.

   Šį straipsnį norisi užbaigti prasmingais Sokrato žodžiais: "Mes ne tam gyvename, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume".

Pirmas puslapis