Šulinių vandens užterštumas kelia nerimą

   Išskirtinis dėmesys – nėščiosioms ir kūdikiams

   Visos nėščiosios ir šeimos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, gydytojui turi pranešti, ar vartoja maistui šulinio vandenį. Visuomenės sveikatos centrai iš jų priima vartojamo šulinių vandens mėginius ir nemokamai juos ištiria. Apie tyrimų rezultatus pranešama gydytojams ir vandens vartotojams.

   2009-ųjų metų Marijampolės visuomenės sveikatos centro duomenimis, apskrityje daugiau nei pusė šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki pusės metų amžiaus, užteršti nitratais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis.

   Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai 2009 metais ištyrė 154 šulinių vandenį ir pateikė išvadas: 89-iuose šuliniuose aptikta pernelyg didelė mikrobinė tarša (žarninės lazdelės bei žarniniai enterokokai), 80-yje šulinių fiskuota ir cheminė tarša: padidėjęs nitratų, nitritų bei amoniako kiekis.

   Kaimo vietovėse užterštas vanduo šuliniuose pasitaiko dažniau. Pagrindinė ir didžiausia problema – didesnis nei nustatytos normos nitratų keikis. Štai iš 78 ištirtų Marijampolės, Kazlų Rūdos bei Kalvarijos savivaldybių šulinių vandens net 25-iuose šuliniuose nitratų kiekis viršijo leistinas normas, trijuose buvo daugiau nei leidžiama nitritų, padidėjęs amoniako kiekis – 8-iuose šuliniuose. Iš viso užteršti 36 tirti šuliniai (46 proc.).

   Dar didesnis tirtų šulinių užterštumo procentas Vilkaviškio rajono savivaldybėje – iš 57 šulinių 23-uose didesnis nei leidžiama nitratų kiekis, 2-uose – nitritų ir 7-iuose – amoniako kiekis. Užteršti šuliniai minėtoje savivaldybėje sudaro net 56 proc. (tik iš ištirtųjų).

   Šakių rajono savivaldybėje tirtas 25 šulinių vanduo, 10-yje rasta didesnis nei nustatyta leistina norma nitratų kiekis, viename – per daug nitritų ir dar viename – per didelis amoniako kiekis. Užteršti šuliniai sudaro 48 proc. iš ištirtųjų.

Užterštas vanduo – pavojus sveikatai

   Jei šulinių vanduo neatitinka higienos normų reikalavimų, jo negalima vartoti. Kūdikių jautrumas nitratams nevienodas. Jautriausi yra kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus. Gerti nitratais ar nitritais užterštą vandenį pavojinga ir nėščiosioms. Nitratai organizme virsta nitritais, kurie susijungia su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius deguonies, todėl juose vystosi deguonies badas.

   Kūdikių apsinuodijimas nitritais ir nitratais vadinamas „pamėlusių kūdikių“ sindromu. Kūdikius pykina, jie vemia, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, gali ištikti mirtis. Tuomet būtina kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą.

   „Pamėlusių kūdikių“ sindromas dažniausiai atsiranda krūtimi nemaitinamiems kūdikiams, jei jų maistui ruošti naudojamas užterštas šulinių vanduo.

   Būtina žinoti ir prisiminti, kad virinant vandenį nitratai nesunaikinami, priešingai - jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virimo metu išgaruoja dalis vandens.

Reikalavimai šulinių įrengimui

   Dažna šulinių užterštumo priežastis - netinkama vieta ir sanitarinių atstumų nepaisymas.

   Šulinys turėtų būti kuo aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo bei nepatektų vanduo iš tręšiamų laukų ir daržų bei tvarto. Šiltnamiai turėtų būti ne arčiau kaip 10 metrų, o tvartai, kompostavimo aikštelės – ne arčiau kaip 20 metrų nuo šulinio.

Šulinių vandens saugai užtikrinti siūlome laikytis šių reikalavimų:

•    Šulinio sienos turi būti sandarios, be plyšių.

•    Šulinio viršutinis kraštas turi būti pakeltas virš žemės paviršiaus 0,8 m.

•    Aplink šulinį turi būti 2 m gylio ir 1 m pločio molio užtvara bei 2 m pločio kietos dangos 0,1 m nuolydis.

•    Šulinys turi būti uždengtas dangčiu arba įrengiamas stogelis su durelėmis.

•    Šulinio dugnas turi būti padengtas 20-30 cm storio žvyro, skaldos sluoksniu.

•    Šulinio sienos šonuose turi būti įrengti ketaus laiptai, tarp pakopų turi būti 30 cm atstumas.

   Marijampolės visuomenės sveikatos centras rekomenduoja gyventojams pavasarį išsitirti savo šulinio vandenį, jei jis vartojamas maistui. Tyrimus atlieka įstaigos ar įmonės, turinčios licencijas minėtai veiklai (vandenį gyventojams centralizuotai teikiančios įmonės, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (ji vandens mėginius surenka iš Visuomenės sveikatos centrų ir jų skyrių).

Pirmas puslapis