Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

2010-07-01

Patarimai sėkmingai kelionei

Prasidėjo vasara – atostogų laikas. Vieni vyksta į tolimus kraštus, kiti lieka Lietuvoje, bet tikrai niekas nenori atostogų metu susirgti. Kiekviena kelionė praplečia akiratį, suteikia malonių emocijų, padeda tapti darbingesniam ir sveikesniam. Tačiau svarbu nepamiršti, kad, keliaujant į svetimas šalis, didėja rizika užsikrėsti mūsų kraštui nebūdingomis ligomis. Keliautojus paprastai lydi nematomi pavojai (virusai ir bakterijos), kurie gali tykoti bet kur – vandenyje, žemėje, ore, maiste ir žmogui būti viduriavimų, kitaip vadinamų keliautojų diarėjomis (KD), virusinių hepatitų A ir B, vidurių šiltinės, choleros, leptospirozės, meningito, gripo, maliarijos ir kitų užkrečiamųjų ligų priežastimis.
Keliautojų diarėjos (KD). Neretai kelionės malonumus aptemdo įvairiausi negalavimai, kurių būtų galima išvengti tinkamai pasiruošus. Šių nemalonumų sąraše pirmauja viduriavimai, kitaip vadinamos keliautojų diarėjos (KD). Didžiausia rizika užsikrėsti KD keliaujant į Afriką, Pietų Aziją, Lotynų Ameriką, Ramiojo vandenyno salas, Pietų Europą, Izraelį, Japoniją, Karibų ir Viduržemio jūrų pakrantės besivystančias šalis. Didesnė rizika susirgti keliautojams, kurių nusilpusi imuninė sistema, sergant cukriniu diabetu, sumažėjus skrandžio rūgštingumui dėl skrandžio rezekcijos, sergant lėtinėmis širdies, kraujotakos ar kvėpavimo sistemų ligomis. Infekcijos šaltinis – fekalijomis užterštas maistas ir vanduo. Nesaugu valgyti drėgną, saugomą kambario temperatūroje maistą, neluptus vaisius ir daržovės su pažeista odele, su plaukeliais ant odelės (avietės, gervuogės, persikai), nevirtas daržoves, padažus ir garnyrus, laikomus atviruose induose ant stalo, nepasterizuoto pieno produktus, vandenį iš čiaupo, gėrimus su ledu, šaldytas šviežias daržoves. KD pasireiškia viduriavimu tris ir daugiau kartų per parą, karščiavimu, pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais. Liga negydoma trunka apie keturias paras. Keliautojų diarėjos profilaktikai reikėtų prisiminti: „Virti, plauti, nulupti, jei ne – išmesti!“. Kelionėje stengtis vartoti saugų maistą ir gėrimus: produktus, paruoštus karštuose garuose (>590C), sausą maistą (duoną, sausainius, džiūvėsius), paties valgančiojo nuluptus vaisius ir daržoves, šviežius maisto produktus, atidžiai nuplautus arba išvirtus pačių keliautojų, gėrimus, išpilstytus buteliuose (mineralinį vandenį, sultis, vyną, alų). Kelionės metu reikėtų gerti virintą arba parduotuvėse pirktą vandenį, jei butelio kamštelis nebuvo atsuktas ar kitaip pažeistas.
Cholera. Registruojami atvejai Azijoje, Afrikoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje (besivystančios šalys), užkrečiamoji dozė yra didelė – 108 mikrobų /ml, todėl pagrindiniai infekcijos perdavimo faktoriai yra užkrėstas fekalijomis maistas (atkreiptinas dėmesys į jūros maistą – krabus, krevetes, austres) ir geriamasis vanduo. Rizika užsikrėsti keliautojams yra labai maža net tose šalyse, kuriose registruojami susirgimai. Riziką gali padidinti buvimas vietovėse po stichinių nelaimių, pabėgėlių stovyklose ir kita. Sunki cholera pasireiškia gausiu vandeningu viduriavimu 1 l/val., grėsminga komplikacijomis dėl didelio kiekio skysčių netekimo. Profilaktikai svarbu pasirinkti maistą ir geriamą vandenį. Dėl mažos užsikrėtimo cholera rizikos tarp keliautojų ir ribotos inaktyvintos geriamosios vakcinos apsaugos (vakcinos poveikis po dviejų dozių trumpalaikis), skiepai retai rekomenduojami, išskyrus atvejus, kai vykstama į didelio sergamumo rizikos šalis.
Vidurių šiltinė. Liga paplitusi visame pasaulyje, ypač šalyse kur prastos sanitarinės sąlygos, nesilaikoma mitybos higienos reikalavimų, nekokybiškai valomi nutekamieji vandenys. Net ir skiepytiems asmenims reikia vengti maisto ir vandens, kuris gali būti užterštas šios ligos sukėlėjais. Tačiau viešbučiuose ir kitose įstaigose, kur geros sanitarinės sąlygos ir laikomasi mitybos higienos reikalavimų, rizika maža. Infekcijos inkubacinis periodas – 14-21 diena, po to prasideda karščiavimas, galvos skausmas, viduriavimas, komplikuojasi žarnų perforacija (jos prakiūra) ir kraujavimu iš žarnyno. Lietuvoje pasitaikė tik pavienių įvežtinių šiltinės atvejų iš Indijos, turguje valgius neplautų vaisių. Labai svarbi profilaktika: saugaus maisto ir vandens vartojimas, skiepijimasis vykstantiems į besivystančias šalis, kur primityvios sanitarinės sąlygos arba planuojama pirkti maistą vietiniuose restoranuose ar iš gatvės pardavėjų. Skiepijama gyva susilpninta geriamąja arba švirkščiama į raumenis polisacharidine Vi kapsuline vakcinomis. Skiepijami vyresni kaip 2 metų vaikai, papildoma dozė skiriama kas 3 metai.
Hepatitas A. Viena dažniausių užkrečiamųjų ligų. Rizika galima geriant užterštą vandenį, vartojant užterštą maistą (pvz., jūros moliuskai), rūkant kaljaną ir kt. Ligos požymiai susiję su kepenų pažeidimu, dažniausiai pasireiškia pykinimu, negalavimu, apetito stoka, gelta. Profilaktika – skiepai nuo hepatito A, rekomenduojami visiems, vykstantiesiems į endemines hepatito A teritorijas. Skiepijama likus 4 savaitėms iki kelionės, antroji dozė skiriama po 6–24 mėn. Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 10 metų.
Hepatitas B. Ligos sukėlėjas paplitęs daugelyje pasaulio šalių. Mažas paplitimas yra tik Vakarų Europoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Šiaurės Amerikoje (išskyrus Aliaską bei arktinę Kanadą). Didelė rizika yra asmenims, turintiems nesaugių lytinių santykių, kontaktuojantiems su krauju (atliekamos operacijos, įvairios medicininės procedūros, akupunktūra, tatuiruotės, auskarų vėrimas, manikiūras, intraveninių narkotikų vartojimas). Besivystančiose šalyse hepatitas B gali plisti ir tiesioginio kontakto būdu, ypač jei yra nedidelių odos pažeidimų. Patariama skiepytis vykstant į hepatito B didelio paplitimo šalis 6 mėnesiams ar ilgesniam laikotarpiui. Keliautojai, kuriems yra rizika užsikrėsti hepatito A ir hepatito B virusais, gali būti skiepijami bendrąja hepatito A ir hepatito B vakcina.
Meningokokinė infekcija. Ši infekcija kai kuriose šalyse dažnai sukelia protrūkius ir epidemijas, kurių metu galimas didelis mirštamumas. Meningokokinės bakterijos sukelia meningitą – smegenų dangalų uždegimą, kuris pasireiškia aukšta temperatūra, galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu. Infekcija plinta kosint, čiaudint ir tiesioginio su sergančiaisiais kontakto būdu. Meningokokinė infekcija labai išplitusi kai kuriose Afrikos šalyse ir Vidurio Rytuose. Ligos padeda išvengti skiepai.
Maliarija. Didelė rizika užsikrėsti maliarija Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalyse.Ligos sukėlėjus platina uodų patelės. Gyvybei grėsmingiausia yra tropinė maliarija, labiausiai paplitusi Subsacharinėje Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje. Pusę visų atvejų sudaro tropinė maliarija. Imlumas susirgti maliarija yra visuotinis: suserga visi užsikrėtę. Įkandus užsikrėtusiam uodui, maliarijos sukėlėjai kraujo srove patenka į kepenų ląsteles, vėliau išsilaisvina į kraują. Nuodingi jų apykaitos produktai sukelia drugio priepuolius, besikartojančius kas 48–72 val. Susirgimo pradžioje liga gali simuliuoti gripą ir kitas peršalimo ligas su būdingu ryškiu prakaitavimu. Užsikrėtus tropine maliarija susergama po 5–20 d., galima susirgti ir pirmos savaitės pabaigoje. Taigi jei kelionėje ar grįžus namo netrukus pradedama karščiuoti, gali būti, kad užsikrėsta maliarija. Sukarščiavus būtina tuojau pat (per 24 val.) kreiptis į gydytoją specialistą diagnozei patvirtinti ir gydyti. Maliarijos diagnozė negalima be laboratorinio patvirtinimo (parazitų suradimo kraujo preparatuose). Pagrindinė nespecifinė prevencijos priemonė – vengti, kad neįkastų Anophles uodai, kurie nepaprastai suaktyvėja vakare ir naktį. Todėl patariama vilkėti rankas ir kojas dengiančius rūbus, vengti tamsių spalvų, kadangi jos traukia moskitus, avėti kulkšnis dengiančius batus, mūvėti kojinėmis, neuždengtas kūno vietas papurkšti specialiomis uodus atbaidančiomis priemonėmis, miegoti užsiklojus tinkleliu nuo uodų, jei įmanoma, impregnuotu, tinklelio kraštus rūpestingai pakišti po čiužiniu, naudotis dūmus skleidžiančiomis ritėmis ir atbaidančiais vabzdžius skysčiais, nakvoti kambariuose, kuriuose nėra uodų (viešbučiuose, kuriuose įrengta oro kondicionavimo sistema), įsitikinti, kad ant langų ir durų yra pritvirtinti tinkleliai, vakarais vengti būti arti vandens telkinių ar baseinų. Specialistų rekomenduojamos cheminės profilaktikos priemonės turi būti pradedamos vartoti vieną kartą per savaitę prieš išvykstant, visą buvimo laiką ir 4 savaites sugrįžus. Konkretus preparatas parenkamas priklausomai nuo endeminėje zonoje esamos rizikos, vaisto atsparumo sukėlėjui, lydinčių susirgimų, amžiaus.
Gripas. Viena iš ligų, kuria galima užsikrėsti keliaujant, yra gripas. Virusą žmonės vieni kitiems perduoda lašeliniu būdu – užsikrėtusiam žmogui kosint ar čiaudint. Užsikrėsti galima ir netiesiogiai, sveikiems žmonėms liečiant paviršius, ant kurių yra nusėdusių viruso nešiotojų seilių ir nosies išskyrų lašelių, o vėliau liečiant nosį ir burną. Asmenims, keliaujantiems į gripo paveiktas šalis, rekomenduojama vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, susirgus laikytis atokiau nuo kitų žmonių, kad jų neužkrėstume, vengti masinio susibūrimo vietų, kosint ar čiaudint pridengti burną nosinaite, kuo dažniau plauti rankas, neliesti akių, nosies ar burnos, valyti dažnai liečiamus paviršius (pavyzdžiui, durų rankenas).
Poliomielitas. Besivystančiose šalyse vis dar pasitaiko susirgimų poliomielitu, kuris pasireiškia paralyžiais. Poliomielito virusas patenka į organizmą kontaktuojant su sergančiuoju arba viruso nešiotoju, per užterštą aplinką, maistą, vandenį. Nuo poliomielito skiepijama vaikystėje, tačiau vykstant į šalis, kur gamtoje dar cirkuliuoja poliomielito virusas (Afganistane, Indijoje, Pakistane, Nigerijoje, Nigeryje), rekomenduojama pasiskiepyti papildoma vakcinos nuo poliomielito doze, kuri apsaugo organizmą nuo pavojingos ligos dar 10 metų. Poliomielitas atsinaujino Tadžikistane, Angoloje, Sudane ir kitose šalyse, todėl vykstant į šias šalis , taip pat rekomenduojama skiepytis nuo poliomielito.
Geltonasis drugys. Tai virusinė infekcija, kurią platina uodai Centrinėje bei Pietų Amerikoje. Susirgimo pradžia primena gripą, vėliau pradeda varginti pykinimas, vėmimas , kraujavimas, pilvo skausmai ir gelta. Specifinio gydymo nėra, tad vienintelė priemonė šiai ligai išvengti – skiepai. Pasiskiepijus imunitetas susiformuoja po dešimties dienų ir trunka dešimt metų.
Vykstant į kelionę, svarbu:
• įvertinti savo sveikatos būklę;
• kruopščiai išsianalizuoti kelionės maršrutą, gyvenamąją vietą;
• pasidomėti ligų rizika, taip pat profilaktika;
• jei keliauja vaikai, reikėtų įsitikinti, kad jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių;
• pasidomėti sveikatos priežiūros galimybėmis šalyje, į kurią vykstama;
• pasiimti pirmosios pagalbos rinkinį;
• stebėti savo sveikatą sugrįžus iš kelionės.
Keliautojų skiepijimas. Siūloma imunoprofilaktika – tai galimybė išvengti užkrečiamųjų ligų keliaujant. Keliautojams kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4–6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepo reikalingas tam tikras laikotarpis. Tačiau jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes kai kurie skiepai gali būti įskiepijami ir likus mažiau laiko iki kelionės. Nėra bendros skiepijimo schemos visiems keliautojams. Skiepai keliautojams sąlyginai skirstomi taip: planiniai (difterija/stabligė/kokliušas, hepatitas B, B tipo Haemophilus influenzae infekcija, tymai, epideminis parotitas, raudonukė, poliomielitas, tuberkuliozė), rekomenduojami (cholera, hepatitas A, hepatitas B meningokokinė infekcija, gripas, pneumokokinė infekcija, pasiutligė, erkinis encefalitas, Japoniškas encefalitas, rotavirusinė infekcija, vėjaraupiai, vidurių šiltinė, žmogaus papiloma viruso infekcija, geltonasis drugys), privalomieji (geltonasis drugys, meningokokinė infekcija (vykstantiems į Meką (Hadžį, Umrą), kai kuriose šalyse – grįžtantiems iš šios vietovės ir poliomielito vykstantiesiems į Meką (Saudo Arabija). Privalomąjį skiepijimą reglamentuoja Tarptautinės sveikatos taisyklės. Rekomenduojama, kad apie visus atliktus skiepijimus būtų pažymėta tarptautiniame ligų sertifikate.
Daugiau informacijos apie keliautojų ligų profilaktiką ieškokite čia:
http://www.tourism.lt/lt/dokumentai/Rekomendacijos%20keliautojams%202007.pdf

Autorius
Loreta Radzevičienė
Marijampolės visuomenės sveikatos centro
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja (apskrities vyriausioji epidemiologė)

Pirmas puslapis