Kartais net nesusimąstoma, kiek įtakos
mūsų sveikatai turi patalpų mikroklimatas. Ypač svarbu apie tai kalbėti
šaltuoju metų laiku ir beprasidedant gripo epidemijai. Uždarose
patalpose daugelis praleidžiame didžiąją dienos dalį. Todėl būdami
namuose, darbe, turime jaustis komfortiškai: neturi būti nei per šilta,
nei per šalta. Patalpų mikroklimatą lemia oro temperatūra, oro drėgmė ir
oro judėjimas.
Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004
„Gyvenamieji pastatai“ bei Lietuvos higienos norma HN 42:2004
„Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ nustato
pakankamos šiluminės aplinkos parametrus šaltuoju metų laikotarpiu.
Pakankama šiluminė aplinka – pastato patalpos mikroklimato parametrų
derinys, kuris nekenkia sveikatai bei nesukelia jos sutrikimų. Pakankama
oro temperatūra šildymo sezono metu turi būti ne žemesnė kaip 18
laipsnių šilumos ir ne aukštesnė kaip 26 laipsniai šilumos.
Rekomenduojamos temperatūrų vertės šildymo sezonu: svetainėse,
laisvalaikio kambariuose, miegamuosiuose, virtuvėse, valgomuosiuose
turėtų būti 18-22 laipsnių šilumos, vonios kambariuose – 20-23
laipsniai, koridoriuose, drabužinėse - 18-20 laipsnių, sandėliukuose –
16-18 laipsnių. Santykinė oro drėgmė turėtų būti 30-75 procentai, oro
judėjimo greitis – 0,05-01 m/s. Mikroklimato rodikliai per parą turėtų
žymiai nesvyruoti, nes svyravimai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.
Šiluma kaulų nelaužo?
Grynas oras yra viena svarbiausių gyvybės
egzistavimo sąlygų. Specialistai rekomenduoja, kad patalpose būtų ne per
aukšta temperatūra: tuomet ne tik mažėja darbingumas, bet ir blogėja
savijauta, pradeda skaudėti galvą. Negana matyti, ką rodo oro
temperatūros termometras, pritvirtintas suaugusiojo akių aukštyje.
Rekomenduojama išmatuoti oro temperatūrą ties grindimis ir 1,5 metrų
aukštyje. Grindų lygyje temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 16
laipsnių. Skirtumas tarp grindų temperatūros ir 1,5 metro aukštyje
neturėtų būti didesnis nei 2-3 laipsniai. Esant didesniam nei 4 laipsnių
temperatūros skirtumui, ima šalti kojos, jaučiamas diskomfortas. Ypač
tai svarbu atsiminti, jei namuose yra mažų vaikų, kurie dažniausiai
žaidžia ant grindų. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką,
sutrinka sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis,
paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama
kvėpavimo takų ligomis. Šaltose patalpose dažniausiai būna drėgna. Dėl
to gali atsirasti pelėsis, nemalonus kvapas, o patalpų ore skraidančios
pelėsių sporos gali tapti alerginių ligų priežastimi.
Patalpų vėdinimas
Dažnas patalpų vėdinimas – viena iš priemonių
saugantis peršalimo ligų. Taip pašaliname ne tik nemalonius kvapus,
dulkes, bet ir mikrobus bei virusus. Nevėdinamose patalpose kaupiasi
drėgmė, anglies dvideginis, anglies monoksidas, įvairios kenksmingos
medžiagos. Esant žemai temperatūrai ir padidėjusiai oro drėgmei,
nevėdinamose patalpose paprastai nustatomas didelis mikroorganizmų
kiekis, o tai yra puiki terpė plisti infekcinėms kvėpavimo takų ligoms.
Todėl nereikėtų žiemai aklinai užklijuoti langų ar užsandarinti
ventiliacijos angų. Namuose, kur sudėti plastikiniai langai, reikėtų
nuolat palikti mikrocirkuliaciją (arba šiek tiek praverti orlaidę).
Patalpas vėdinti rekomenduojama trumpai, bet
intensyviai. Geriausiai patalpos išsivėdina sudarius skersvėjį.
Jei nenusivelkame paltų – gali būti vėsiau
Norime priminti, kad ši higienos norma nustato
pakankamos šiluminės aplinkos ir šiluminio komforto parametrus bei jų
vertes ne tik gyvenamųjų, bet ir viešojo naudojimo pastatų patalpose.
Rekomenduojamos įvairių patalpų temperatūrų vertės šildymo sezonu: kino,
koncertų salėse, teatruose temperatūra turi būti 20-22 laipsniai
šilumos (kai žmonės nenusivelka paltų – gali būti ir 14 laipsnių, pvz.,
bažnyčiose). Plaukymo baseinuose oro temperatūra turi būti ne mažiau
26-28 laipsniai, sporto salėse – 16-19 laipsnių, keleivių stotyse –
17-19 laipsnių.
Naujienos
