Ar pasinaudojote nemokamomis vėžinių susirgimų (prostatos, gimdos kaklelio, krūties) prevencijos ir profilaktikos priemonėmis? Taip (bent viena iš priemonių) Ne Nežinau apie tokias priemones Daugiau informacijos

Renginių kalendorius

2010-03-11

Saugokimės ūmių žarnyno infekcijų

Pastaruoju metu užregistruojama vis daugiau susirgimų ūmiomis žarnyno virusinėmis infekcijomis (toliau – ŪŽVI). 2008 m. Marijampolės apskrityje jų buvo užregistruota 275, o 2009 m.– 255 atvejai. Palyginus šių ir praėjusių metų sausio–vasario mėnesiais užregistruotų ŪŽVI atvejus, 2010 m. užregistruota 68, o 2009 m. – tik 42 atvejai. Didžiausią lyginamąjį svorį ŪŽVI tarpe sudaro rotavirusinės infekcijos, kuomet laboratorinių metodų pagalba patvirtinamas ligos sukėlėjai – rotavirusai. Šiemet Šakių rajone užregistruoti du ŪŽVI šeimyniniai protrūkiai (pernai šiuo laikotarpiu tokios etiologijos protrūkių nebuvo registruota). Padidėjęs sergamumas teritorijoje padidina riziką virusinėms žarnyno infekcijoms atsirasti bei išplisti ugdymo įstaigose, ypač tais atvejais, kai vaikai serga lengvomis formomis, sirgdami lanko ugdymo įstaigas ir ,,pasidalija“ sukėlėjais su aplinkiniais.

    Svarbiausią informaciją apie ŪŽVI primena Marijampolės visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos skyriaus vedėja Loreta RADZEVIČIENĖ.

Kaip pasireiškia ūmios žarnyno virusinės infekcijos?

     ŪŽVI sukėlėjai yra virusai, kurie, patekę į žmogaus organizmą, pažeidžia plonųjų žarnų gleivinę, sukelia intoksikaciją, todėl liga pasireiškia vėmimu, viduriavimu, bendru negalavimu, o sukėlėjai dideliais kiekiais su išmatomis išskiriami į aplinką. Sukėlėjų išties yra labai daug, tačiau dažniausiai nustatomi rotavirusai, noravirusai, rečiau adenovirusai ir enterovirusai. Primename, kad rotavirusinės infekcijos pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas (3-4 kartai per parą), vėliau gausus viduriavimas (gali būti net iki 10 kartų per parą), ligos pradžioje pilvo skausmai, vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių, karščiavimas gali būti nuo subfebrilaus (iki 38°C) iki labai aukšto ir trunka iki 3-4 dienas. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų, t.y. sutrinka elektrolitų balansas. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams. Kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus kliniškai pasireiškiantys susirgimai reti, nes jie gauna motinos antikūnus kartu su motinos pienu. Todėl būdingi simptomai gali nepasireikšti, tačiau jie su išmatomis į aplinką išskiria didelius viruso kiekius. Persirgus rotavirusine infekcija išsivysto ilgalaikis imunitetas tik sunkios formos susirgimui. Susirgus pakartotinai klinikiniai ligos požymiai ir simptomai būna žymiai lengvesni.

Ar galima tik pagal ligos požymius nustatyti rotavirusinę infekciją?

    Ne, negalima, nes viduriavimus sukelia ir kiti virusai bei bakterijos. Diagnostikai svarbūs laboratoriniai tyrimai, todėl reikia kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo pakilimu šaltuoju metų laiku (gruodžio–balandžio mėnesiais).Dažniausiai registruojami pavieniai infekcijų atvejai, nors sezoninio infekcijos plitimo metu registruojami protrūkiai šeimose, vaikų kolektyvuose, ligoninių pediatrijos skyriuose. Didžiausi sergamumo rodikliai šia infekcija yra iki 2 metų amžiaus vaikų grupėje, vyresni vaikai ir suaugusieji asmenys serga žymiai rečiau, nes jau būna įgiję imunitetą, tačiau imunitetas susidaro tik tai viruso grupei, nuo kurio susergama, todėl galima susirgti pakartotinai, jei užsikrečiama kitos grupės rotavirusu.

Pagrindinis rizikos veiksnys – užterštos rankos?

    Rotavirusai labai dideliais kiekiais išskiriami su sergančiojo išmatomis, o tam, kad užsikrėstume, pakanka tik 10 viruso dalelių. Šios ligos infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Pagrindinis rizikos veiksnys – užterštos rankos, atsižvelgiant į tai, kad virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi gyvenamoje aplinkoje, gali plisti per įvairius daiktus, ypač per tuos, kuriuos vaikai dažnai deda burną. Sukėlėjai – rato formos virusai – rotavirusai atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis.

    Rotavirusine infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas nešvariomis rankomis. Tačiau tai dažniausiai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės. Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų. Asmenys, sergantys besimptome ligos forma, kelia epidemiologinį pavojų, jei namuose ar kolektyve neužtikrinama tinkama rankų higiena. Kadangi maži vaikai asmeninės higienos įgūdžių neturi, todėl užsikrėsti ir susirgti rotavirusine infekcija jie gali keletą kartų.

Rotaviruso „giminaitė“- noravirusinė infekcija

    Noravirusinę infekciją sukelia norovirusai, liga pasireiškia panašiai kaip rotavirusinė infekcija, tačiau persergama daug lengviau. Liga pasireiškia vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu. Vėmimas dažniau būna vaikams nei suaugusiems. Gali būti nedidelis karščiavimas, bendras silpnumas, galvos, raumenų skausmai. Staigus kūno skysčių netekimas (dehidratacija) yra dažniausia ligos komplikacija. Paprastai ligos simptomai praeina po 24-60 valandų. Noravirusai į žmogaus organizmą patenka per burną, yra labai patogeniški. Dažniausiai užsikrečiama vartojant šias virusais užterštą maistą, vandenį, kitus gėrimus. Infekcija nuo žmogaus žmogui gali plisti nuo sąlyčio su ligonio biologinėmis išskyromis. Užsikrėsti galima ir per užterštus aplinkos daiktus. Vienintelis iki šiol žinomas noravirusų rezervuaras yra žmogus. Dideliais kiekiais virusas išsiskiria su išmatomis. Sergantis norovirusine infekcija asmuo virusą išskiria nuo pat ligos pradžios ir dar vidutiniškai 3 dienas pasibaigus viduriavimui. Kai kurie asmenys virusą gali platinti dar porą savaičių po pasveikimo. Kadangi infekciją sukelia kelių padermių virusai, ilgalaikis imunitetas neišsivysto, todėl noravirusine liga galima užsikrėsti pakartotinai. Padidinta rizika užsikrėsti yra dėl to, kad :

•    viduriavimo metu virusai skiriasi dideliais kiekiais su išmatomis (106 viruso dalelių 1 grame išmatų), o užsikrėtimui pakanka tik keleto viruso dalelių,

•    užkrečiamumo periodas (laikotarpis, kuomet sergantis žmogus ima išskirti virusą ir jau gali užkrėsti kitą asmenį) prasideda besimptomiu periodu – 1 diena prieš viduriavimą, pirmosiomis klinikinių ligos simptomų dienomis virusas išskiriamas intensyviai, vėliau ima mažėti. Vidutiniškai virusas išskiriamas 4–6 dienas, tačiau vaikams, vyresniojo amžiaus bei nusilpusios imuninės sistemos asmenims gali skirtis iki 30 ir daugiau dienų,

•    virusai, sukeliantys žarnyno infekcijas, yra stabilūs ir gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje: ant durų rankenų, vandens čiaupo, kitų kietų paviršių, užkrėstame vandenyje, ant rankų vidutiniškai iki 10–15 dienų, išmatose – iki 7 mėnesių, be to jie atsparūs 60-70°C temperatūrai ir užšalimui bei įprastai naudojamoms dezinfekcinėms priemonėms, tačiau jautrūs chlorui bei jų turintiems preparatams,

•    inkubacinis ligos periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo) rotavirusinio gastroenterito yra 24–72 val., norovirusinio – 24–48 val. Užsikrėtus tiek rotavirusu, tiek noravirusu, dažniausiai simptomai atsiranda praėjus 1–3 dienoms.

Profilaktika:

Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepai. Skiepijami vaikai pasikonsultavus su bendrosios praktikos gydytoju arba pediatru. Skiepai yra mokami.

    Nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis galima sumažinti virusinės žarnyno infekcijos plitimo riziką:

•    Rankų higiena – kuo dažniau plauti rankas: ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys tinkamai nusiplauti rankų, tai turėtų daryti kolektyvuose personalas, o namuose tėvai.

•    Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs susirgimui, todėl ŪŽVI lengvai plinta kolektyvuose. Jei vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama susirgusio vaiko neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikiniai ligos simptomai ir po to dar keletą dienų. Vaiką po ligos priimti į kolektyvą galima tik su gydytojo pažyma apie jo sveikatos būklę.

•    Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas.

•    Saugiai šalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne.

•    Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti.

•    Maitinimas krūtimi yra patikima profilaktika, apsauganti kūdikius nuo užsikrėtimo rotavirusais.

•    Pajutę pirmuosius ligos simptomus, nesigydykite patys, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Pirmas puslapis