Ar pasinaudojote nemokamomis vėžinių susirgimų (prostatos, gimdos kaklelio, krūties) prevencijos ir profilaktikos priemonėmis? Taip (bent viena iš priemonių) Ne Nežinau apie tokias priemones Daugiau informacijos

Renginių kalendorius

2010-04-27

Pavasaris pažadino erkes! Epidemiologai įspėja: laikas skiepytis nuo erkinio encefalito

Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad erkių aktyvumo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, paprastai balandžio mėnesį, ir tęsiasi iki lapkričio. Lietuva priskiriama didelės rizikos zonai: visose teritorijose paplitusios iksodinės erkės, todėl užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima bet kur. Kasmet registruojama vis daugiau erkių platinamų ligų – Laimo ligos (toliau – LL) ir erkinio encefalito (toliau – EE) – susirgimų. Žinomos Marijampolės apskrities teritorijos, kuriose paplitusios erkės, pernešančios LL ir EE sukėlėjus: Kazlų Rūdos apylinkių, Ąžuolų Būdos ir Jūrės girininkijos miškai, Gudelių apylinkių Rudėnų miškai, Igliaukos apylinkių Varnabūdės ir Sasnavos girininkijos, Kalvarijos girininkijos, Jurgežerių apylinkių miškai, Iglės ežero poilsio zona, Šakių rajone – Lukšių seniūnijos Kleivinių girininkijos, Liepalotų miškai, Vilkaviškio rajone – Matarių km., Podvarkio poilsiavietės, Stirniškių miškas, Vištyčio apylinkių poilsiavietės. Manoma, kad Lietuvos teritorijoje 0,1-5 proc. erkių rizikos rajonuose yra užsikrėtusios EE virusu. "Dovanų" galima parsivežti iš visų aplinkinių rajonų, kolektyvinių sodų, paežerių, miškų.

SERGAMUMO STATISTIKA

    Erkių platinamų ligų sergamumo rodikliai kasmet kinta. Tai lemia daugelis faktorių. Vienas iš jų – pastaraisiais metais stebimas erkių populiacijos pagausėjimas, siejamas su veiksniais, įtakojančiais klimato atšilimą. Sergamumo EE ir LL rodiklių svyravimas taip pat siejamas su sukėlėjų rezervuaro ir pernešėjų – smulkiųjų graužikų ir erkių – skaitlingumu, kurį gali lemti landšaftinės, socialinės–ekonominės sąlygos ir kita. Didžiausia erkių gausa bei didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis yra Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje, ne išimtis ir Marijampolės apskritis (Kazlų Rūdos girininkijos miškai yra laikomi EE endeminiu židiniu). Marijampolės apskrityje nuolat registruojami susirgimai LL ir EE. 2009 m. Marijampolės apskrities užkrečiamųjų ligų registre buvo užregistruota 4,4 kartus daugiau erkių platinamų ligų nei 2008 m. 2009 m. Marijampolės apskrities užkrečiamų ligų struktūroje, išskyrus gripą ir ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, erkių platinamos ligos sudarė 6 proc. (2008 m. – 1 proc.). 2009 m. užregistruota 10 EE atvejų, sergamumo rodiklis buvo 0,55 atv. 10 tūkst. gyv. (2008 m. – 1 atvejis, sergamumo rodiklis buvo 0,05 atv. 10 tūkst. gyventojų). Daugiausiai susirgimų – 6, buvo užregistruota Šakių rajone. 2009 m. užregistruota 124 LL atvejų, sergamumo rodiklis 6,8 atv. 10 tūkst. gyv. (2008 m. – 29 atvejai, sergamumo rodiklis buvo 1,6 atv. 10 tūkst. Gyventojų). Sergamumo rodiklis LL lyginant 2009m. ir 2008 m., padidėjo daugiau kaip 4 kartus. Daugiausiai LL – 47 atvejai, užregistruota Marijampolės savivaldybės gyventojų tarpe (sudarė 38 proc. visų Marijampolės apskrityje užregistruotų LL atvejų). 2009 m. Marijampolės apskrityje nuo EE pasiskiepijo 1462 asmenys. Lietuvoje 2009 m. užregistruota 605 EE ir 3600 LL atvejų (2008 m. užregistruota 220 EE ir 1153 LL atvejų).

TRUMPAI APIE ERKIŲ PERNEŠAMAS LIGAS

    EE susergama įsisiurbus užsikrėtusiai EE virusais iksodinei erkei arba pavartojus nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą EE virusais užkrėstą karvių ar ožkų pieną. EE virusai gyvena ir dauginasi erkių seilių liaukose, todėl gali būti perduodami vos pradėjus erkei siurbti kraują. Šia liga dažniausiai susergama po 2-3 savaičių nuo užsikrėtusios erkės įsisiurbimo. EE virusai pirmiausiai dauginasi odoje, vėliau su limfa patenka į limfmazgius ir kraujotaką, išnešiojami ir dauginasi įvairiuose organuose, vėl patenka į kraujotaką ir pažeidžia centrinę nervų sistemą. Ligai būdingos dvi bangos: po inkubacinio periodo (7-14 dienų) liga prasideda panašiais į gripą požymiais (karščiuojama, skauda galvą, raumenis), po savaitės šie požymiai išnyksta, sveikata gali pagerėti ir tuomet po 4-14 dienų vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, paralyžius ir sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai. Persirgus EE dažni liekamieji reiškiniai, trikdantys gyvenimo kokybę, kartais sukeliantys neįgalumą (paralyžiai, pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos).

    LL sukėlėjai – bakterijos. Jos gyvena ir dauginasi erkės žarnyne, todėl erkė perduoda LL sukėlėjus per ilgesnį laiką negu EE (turi įsiurbti tiek kraujo, kad jį ,,atvemtų“ į žaizdą). Dažniausia ligai būdingas požymis – didėjanti odos eritema (paraudusi dėmė), atsiradusi per dvi savaites buvusioje erkės įsisiurbimo vietoje. Jos skersmuo turėtų būti apie penkis centimetrus, vėliau dėmė didėja, plečiasi, o spalva iš centro į kraštus blykšta. Lieka pakilę dėmės kraštai, kurie labiau matomi sušilus, išsimaudžius vonioje. Tai pirmoji ligos stadija. Jos metu galimi ir galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas. Antroje ligos stadijoje atsiranda sunkių neurologinių (neuritai, meningitai), kardiologinių sutrikimų, vystosi sąnarių uždegimai.

    Babeziozės sukėlėjai babezijos, kurias taip pat gali pernešti erkės. Babezijos – tai pirmuonys, kurie dauginasi ir gyvena kraujo ląstelėse eritrocituose (raudonuosiuose kraujo kūneliuose). Būdingi požymiai: karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas, silpnumas, kosulys, dusulys, apetito stoka, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, raumenų skausmai (primena maliariją). Kartais jokių požymių gali nebūti , o parazitų buvimas nustatomas atsitiktinai. Kraujyje babezijos išbūna iki 12 mėnesių. Ligos požymiai pasireiškia po 1-8 savaičių, o užsitęsusi parazitemija gali išryškėti net po kelių mėnesių ar vienerių metų.

    Erlichijozė – bakterijų erlichijų sukeliama infekcinė liga. Simptomai primena EE pradinę stadiją. Erkei įsisiurbus, erlichijos patenka į žmogaus kraują ir pradeda daugintis baltuosiuose kraujo kūneliuose – leukocituose. Liga parsireiškia temperatūros padidėjimu, bloga savijauta, galvos skausmais, išbėrimais, kartais – smegenų dangalų ar smegenų uždegimu. Liga diagnozuojama atliekant serologinius tyrimus ir kraujo tepinėlyje radus erlichijų.

ERKIŲ ĮSISIURBIMAS

    Erkės akių neturi. Joms orientuotis erdvėje ir pajusti auką padeda specialus organas, esantis ant priekinės erkių kojų poros (Helerio aparatas). Savo aukas erkės atskiria iš kvapo bei skleidžiamos kūno šilumos. Suaugusi erkė tūno žolėje (dažniausiai 10-20 cm virš žemės) laukdama grobio, kad pasimaitintų krauju. Net labai trumpo žmogaus ar gyvūno kontakto su žole pakanka, kad erkė užropotų – tai trunka vos akimirką. Ropodama kūnu erkė ieško minkštos ir švelnios odos, kur gausu kraujagyslių, kad būtų lengviau įsisiurbti ir maitintis. Kol kas konkrečiai neaišku, kodėl erkės įsisiurbia į vieną ar kitą žmogų bei gyvūną. Manoma, kad jas suvilioja kažkokios nežinomos medžiagos, esančios prakaite, kurių kvapas erkėms itin patrauklus. Įsisiurbusi erkė su seilėmis išskiria medžiagų, kuriose yra analgetikų, priešuždegiminių bei kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, o tai užkerta kelią įdūrimo vietoje prasidėti uždegimui ir slopina skausmą. Dėl analgetikų įkąsta vieta tampa nejautri, nejaučiame ir erkės straubliuko skverbimosi į odą. Pamačius erkę ant odos, jei ji dar nebuvo įsisiurbusi, galite būti ramūs, nėra jokios rizikos užsikrėsti EE ar LL. Jeigu erkė ir buvo užsikrėtusi, perduoti viruso negalėjo. Užkrečiama tik tada, kai erkė turi kontaktą su krauju.

PROFILAKTIKA

Nespecifinės profilaktikos priemonės :

Aplinkos tvarkymas – vienas iš ekologiškiausių ir svarbiausių erkių gausą mažinančių priemonių. Erkėms patinka gyventi ten, kur nenupjauta, sukritusi žolė, nesugrėbti lapai. Jei anksčiau erkės būdavo aptinkamos miškuose, tai dabar jų galima sutikti praktiškai visur – kolektyviniuose soduose, miestų parkuose, skveruose, kapinių, gyvenamųjų namų teritorijose ir pan. Todėl labai svarbu sudaryti erkėms nepalankias sąlygas gyventi ir plisti, nuolat valyti ir prižiūrėti parkų, sodų, gyvenamųjų namų teritorijas: grėbti lapus, naikinti beverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę, išvežti susidariusias augalines šiukšles ir kt.

Išvyka į gamtą. Važiuojant iškylauti į gamtą, patartina rengtis šviesesniais rūbais (kad būtų galima lengviau pastebėti erkę), ilgomis rankovėmis su prigludusiais rankogaliais, ilgomis kelnėmis, apsiauti batus su aukštais aulais, užsidėti kepuraitę ar skarelę ( sudaryti barjerą erkėms patekti ant odos). Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Jų gausu tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, kirtimuose, aukštoje žolėje. Poilsiui reikėtų pasirinkti atvirą, saulėtą aikštelę. Gulėti ar sėdėti ant žolės nepasitiesus kilimėlio ar antklodės nepatartina. Grįžę į namus atidžiai apžiūrėkite savo kūną, išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu. Grįžę iš gamtos, drabužius, kuriais vilkėjote, pakabinkite negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės gyvena labai trumpai). Pakabinus drabužius kambaryje, juose pasilikusios erkės gali įsisiurbti kitiems šeimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Apžiūrėkite savo, ypač vaikų, kūną, rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą – į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti.

Cheminės priemonės prieš erkes – repelentai (erkes atbaidančios priemonės), skirti rūbams ar kūnui. Jų poveikis trumpalaikis, todėl būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus. Įsigyjant repelentus, rinktis ropojantiems (ne skraidantiems) vabzdžiams atbaidyti skirtas priemones. Geriausiai pirkti vaistinėse, kur gausite informaciją, ar priemonė tinkama vaikams. Yra specialiai vaikams pagamintų preparatų, atbaidančių vabzdžius, erkes. Perkant parduotuvėje, reikia atidžiai skaityti, kas nurodyta etiketėse, kam skirtas preparatas. Nevienoda preparatų veikimo trukmė, todėl reikia sužinoti, kas kiek laiko pakartoti apipurškimą. Jei galima, geriau apipurkšti rūbus, nei purkšti tiesiai ant odos.

Pienas. Erkių aktyvumo periodu, siekdami išvengti erkinio encefalito, vartokite tik pasterizuotą ar virintą karvių ar ožkų, ypač besiganančių miškingose vietovėse, pieną.

Gyvūnų apsauga nuo erkių. Gyvūnai, ypač šunys, taip pat dažnai tampa erkių taikiniu. Kad apsaugotume šunis nuo erkių, rekomenduojama naudoti specialias apsaugines ir profilaktines priemones. Tai gali būti antkaklis (dažnai antkaklis turi nemalonų kvapą, todėl šeimininkai jo nemėgsta) nuo erkių, kuris pagamintas specialiai šunims. Negalima naudoti šio antkaklio šuniukams, jaunesniems nei 6 mėn., taip pat besilaukiančioms ir žindančioms kalėms. Jis atsparus vandeniui, todėl antkaklis išlieka efektyvus net šuneliui išsimaudžius. Nėra skiepų šunims nuo erkių pernešamų ligų. Po pasivaikščiojimo augintinį būtina kruopščiai apžiūrėti, o suradus erkę, ją atsargiai ištraukti. Nepamirškite apie tai, kad gyvūnėlis gali parnešti erkių į namus.

Specifinės profilaktikos priemonės:

Skiepai. Vakcina, kuri apsaugotų nuo LL, erlichiozės, babeziozės, dar nesukurta, todėl gyventojai turėtų saugotis erkių įkandimų. Vienintelė efektyvi EE profilaktikos priemonė – skiepai. Galbūt šiandien susirgimų EE būtų registruojama mažiau, jei žmonės, rizikuojantys kontaktuoti su erkėmis – dažnai besilankantys miškuose, gyvenantys miškingose vietovėse – skiepytųsi. Skiepytis nuo EE niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios. EE vakcina yra skiepijama išlaikant 1-3 mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, visiškai apsaugantis žmogų nuo EE išsivystymo vienerius metus. Trečia vakcinos dozė skiriama maždaug po metų (5-12 mėn.). Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas trejus-penkerius metus reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę. Atsižvelgiant į situaciją, pavyzdžiui, šiltuoju metų periodu, kai erkės jau aktyvios, gali būti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 1-2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama 5-12 mėn. po antrosios dozės. Vėliau, kas trejus-penkerius metus, reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę. Patikima apsauga įgyjama tik įskiepijus tris vakcinos dozes, o neužbaigus skiepijimo apsauga gali nesusidaryti.

    Nuo erkinio encefalito rekomenduojama pasiskiepyti gyventojams, kurie dirba miškuose, parkuose. Skiepytis reikia ir tiems, kurie mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje, prasidėjus grybų sezonui, dažnai lankosi miške. Erkinio encefalito vakcina Lietuvoje yra mokama. Tačiau dažnai būnantiems gamtoje nereikėtų gailėti pinigų ir pasirūpinti savo sveikata. Austrijoje pagaminta vakcina vaikams, vaikai gali būti skiepijami nuo vienerių metų amžiaus.

Kontraindikacijos skiepams. Galimas karščiavimas ir alergija sudėtinėms vakcinoms dalims. Netiesa, kad po skiepijimo itin blogai jaučiasi dauguma žmonių. Dauguma žmonių jaučiasi gerai arba turi tik menkų nusiskundimų, kas laikoma normalia organizmo reakcija į skiepą, kadangi vakcina – tai maža dozė ligą sukeliančių komponentų, kuri "pamoko" organizmą savigynos reakcijų, nesukeldama susirgimo. Prieš skiepijantis bet kokiomis vakcinomis, nepriklausomai nuo amžiaus, pirmiausiai reikia pasitarti su šeimos gydytoju. Jis žino, kokia paciento sveikatos būklė ir gali profesionaliausiai patarti. Reikia atkreipti dėmesį, kad asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, susirgę erkiniu encefalitu serga sunkiau ir dažniau išsivysto komplikacijos po ligos.

KELETAS PATARIMŲ

Įsisiurbė erkė. Nedelsiant ją pašalinkite. Pirštais ar pincetu erkę kelkite, kol pakilusi oda bus panaši į „palapinę“, ir staigiu judesiu ištraukite. Traukiant erkę, nespauskite jos pilvuko, kad ši „neįšvirkštų“ į žaizdą LL sukėlėjų, taip pat labai svarbu, kad žaizdoje neliktų erkės galvos. Įkandimo vietą būtinai dezinfekuokite: nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu. Jeigu patys negalite pašalinti erkės, kuo greičiau kreipkitės į medikus. Greitas įsisiurbusių erkių pašalinimas labai svarbus LL profilaktikai, šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė išbūna įsisiurbusi ilgiau nei 48 valandas. Kadangi EE virusai tarpsta erkės seilių liaukose, žmogui jie yra perduodami tuo pačiu metu, kai tik erkė pažeidžia odą. Todėl labai svarbu skubi ir efektyvi pagalba.

    Ištraukus erkę kreiptis į gydytoją visais atvejais nebūtina. Kreipkitės tuo atveju kai įkandimo vietoje oda parausta arba ją išberia, taip pat jei per dvi savaites atsiranda į gripą panašių ar kitų ligų simptomų.

    Ištraukus erkę nereikalinga ją tirti laboratorijoje, nes tyrimas gana brangus ir nesuteikia reikiamos informacijos. Jei Jums ir įkando užkrėsta erkė, tai dar nebūtinai ji spėjo perduoti ligos sukėlėją ir nebūtinai Jūs susirgsite. Profilaktinių priemonių po erkės įkandimo nuo LL ar EE nėra. Ištraukus įsisiurbusią erkę reikėtų atidžiau stebėti savo sveikatą ne mažiau kaip keturias savaites. Skiepijimasis nuo EE po erkės įkandimo jau yra neveiksmingas, siekiant išvengti šios erkės perduotos ligos. Tačiau tai geras laikas pagalvoti apie skiepus, norint saugiau jaustis ateityje.

Pirmas puslapis