MITAS: tas, kuris nori nusižudyti, vis tiek nusižudys.

Priešingai, žmonės, ketinantys nusižudyti, dažniausiai svyruoja tarp noro gyventi ir ketinimo mirti.
Suicidologai teigia, jog žmonės nusižudo todėl, kad nebeištveria didelio psichologinio skausmo. Ilgai kęsdami tokį skausmą, žmonės trokšta nutraukti jį ir mano, kad vienintelis būdas tai padaryti, yra savižudybė. Jie nenori mirti, jie nori nutraukti skausmą.

Dauguma galvojančių apie savižudybę būna visiškai pasimetę, nemato kitų išeičių, tačiau giliai savo viduje tikisi būti išgelbėti. Laiku suteikta tinkama pagalba gali sumažinti šį skausmą ir išgelbėti gyvybę.

Tarptautinė savižudybių prevencijos asociacija (IASP) visame pasaulyje kviečia telktis : padrąsinkime vienas kitą,  suvienykime pastangas padedant žmonėms, turintiems minčių apie savižudybę. 2019 m. Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos šūkis – „Savižudybes įveikime drauge“. Kasmet šią dieną į dviračių žygius, pėsčiųjų žygius, akcijas ir minėjimus susiburia milijonai žmonių įvairiose pasaulio šalyse.

Lietuvoje, pradedant rugsėjo 10 d., visą mėnesį daugiau kaip 20 savivaldybių organizuojami dviračių, paspirtukų ir pėsčiųjų žygiai, socialinės akcijos, paskaitos ir diskusijos, filmų peržiūros, savižudybių prevencijos mokymai ir psichologų konsultacijos.

Kviečiame nelikti abejingiems ir prisidėti prie savižudybių rizikos mažinimo. Svarbu atsiminti, kad padėti galime kiekvienas, jei tik esame pakankamai atidūs ir dėmesingi vieni kitiems.

Kokie galimos savižudybės ženklai ir į ką šalia esantiems reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį?

• Kai užsimenama, kad ,,viskas beprasmiška“, ,,geriau viską pabaigti“, ,,norėčiau užmigti ir niekada neprabusti“, ,,nebeturiu daugiau jėgų“ir pan.;
• Dažniau nei įprastai kalbama apie mirtį;
• Išgyvenama didelė neviltis ir bejėgiškumas;
• Kalbama tarsi norint atsisveikinti;
• Nesidomima ankstesniais pomėgiais, užsiėmimais, kurie anksčiau buvo svarbūs;
• Netikėtai pradedama vartoti daug alkoholio ar narkotinių medžiagų.

Kaip teisingai reaguoti ir ką daryti, jei manai, kad šalia esantis turi ketinimų nusižudyti?

• Svarbu tokio žmogaus nepalikti vieno;
• Parodyti nuoširdų savo susirūpinimą jo išgyvenimais, pvz. ,,Aš matau, kad Tau sunku ir man tai tikrai rūpi“;
• Atvirai paklausti, ar žmogus galvoja apie savižudybę, pvz., ,,Ar Tau atrodo, kad gyventi neverta? Ar galvoji, kad galėtum nusižudyti?“;
• Paskatinti išsikalbėti, išreikšti savo jausmus, pvz. ,,Papasakok man, kas Tave slegia“;
• Kuo atidžiau išklausyti, nepertraukinėti nekritikuoti, nelyginti su savimi, kitais ir pan.;
• Nenumenkinti išsakomų problemų ar rūpesčių, vengti tokių apibendrinimų kaip pvz. ,,Viskas bus gerai“;
• Svarbu prisiminti, kaip jauteisi pats, kai Tau pačiam kada nors buvo sunku ir ko labiausiai norėjosi iš aplinkinių, kas ir kaip padėjo?;
• Jeigu reikia, nuoširdžiai pasiūlyti specialistų pagalbą, padėti ją rasti bei paskatinti nedelsiant kreiptis.

Atsiminkite, kad klausdami, ar žmogus galvoja apie savižudybę, skatindami apie tai pasikalbėti ir nuoširdžiai išklausydami, tikrai nepastūmėsite jo link savižudybės, o atvirkščiai – padėsite jos išvengti.

Nacionalinėje internetinėje savižudybių prevencijos platformoje https://tuesi.lt/ sužinosite: kokie dažniausi mitai ir faktai apie savižudybę, kodėl kyla mintys apie savižudybę, kaip atpažinti rizikos ženklus, kur ir kaip ieškoti pagalbos sau ir artimajam, kokia pagalba teikiama.

Gyventojai, kuriems reikalinga emocinė pagalba, ją gali gauti keliais būdais – telefonu, internetu bei atvykus pas psichikos sveikatos specialistus. Pacientai psichologinės pagalbos turėtų kreiptis į tą pačią gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę. Jeigu joje emocinė pagalba neteikiama, gydymo įstaiga turi pacientui pateikti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų sąrašą. Įstaigos, į kurias galite kreiptis prireikus psichologinės pagalbos:

• Viešoji įstaiga Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras (P. Kriaučiūno g. 2, Marijampolė);
• UAB „Medgintras“ (Sporto g. 2, Marijampolė);
• Viešoji įstaiga Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centras (Vytauto g. 45, Kazlų Rūda);
• UAB „Medgintras" (Maironio g. 20, Kazlų Rūda);
• UAB „Medgintras“  (Vytauto g. 9, Kalvarija).

Nemokama psichologinė pagalba telefonu:

Jaunimo linija

Emocinė parama telefonu 8 800 28888 (nemokamai, bet kuriuo paros metu).

www.jaunimo linija.lt

Vaikų linija

Pagalba skirta vaikams ir paaugliams.

Emocinė parama telefonu 116 111 (nemokamai, kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val.).

www.vaikulinija.lt

Vilties linija

Emocinė parama telefonu 116 123 (nemokamai visą parą).

www.viltieslinija.lt

Krizių įveikimo centras

www.kriziuiveikimas.lt

Pagalba moterims linija

Pagalba teikiama moterims ir merginoms. Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.

Emocinė parama telefonu 8 800 66366 (nemokamai, kiekvieną dieną 10-21 val.)