Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) preliminariais duomenimis, pernai Lietuvoje kokliušu susirgo 26 žmonės ir tai atveju mažiau nei užpernai (27 susirgimai). Susirgimai kokliušu registruoti penkiose apskrityse: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Tauragės. Dauguma susirgimų (65,4 proc.) nustatyti Vilniaus apskrityje. Nors kokliušas valdomas skiepais, tačiau kas antras susirgęs buvo neskiepytas. Pernai dėl kokliušo infekcijos hospitalizuota 10 ligonių – visi vaikai iki 9 m.

Pavojingiausias kūdikiams

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė Eglė Savickienė pažymi, kad kūdikiai iki 6 mėn. priskiriami didžiausiai rizikos grupei, kadangi jie yra per jauni skiepyti nuo kokliušo ar gauna ne pilną vakcinacijos kursą.
 
Pasak ULAC medikės E.Savickienės, dažniausiai kūdikio šeimos nariai yra pagrindinis infekcijos šaltinis. Kokliušas suaugusiems dažniausiai pasireiškia lengvesne ligos eiga, o atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų, dėl šios priežasties infekcija lieka nediagnozuota. Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5–21 dieną (dažniausiai per 7–10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų.

Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, prasideda kosulys. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuoliniu, o tai ypač pavojinga kūdikiams ir naujagimiams, kurių iš motinos gautas imunitetas jau gali būti nusilpęs, o vakcinos jie dar nėra gavę. Dėl stipraus priepuolinio kosulio kyla kvėpavimo sutrikimo rizika. Ypač sunkiais atvejais liga gali komplikuotis. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai. Daugiausiai sergančiųjų – vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį.

Nepaskiepytų vaikų daugėja

Efektyviausia kokliušo profilaktikos priemonė yra skiepai. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pirmąsias tris vakcinos nuo kokliušo dozes vaikas gauna 2–6 gyvenimo mėnesiais, kitą – 1,5 metų amžiaus,  penktąją – prieš pradėdamas lankyti mokyklą (6–7 metų amžiaus). Vakcina apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų, todėl 16 metų amžiaus vaikai gauna dar vieną vakcinos dozę.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad per paskutinius dešimt metų nuo kokliušo paskiepijama vis mažiau kūdikių ir vaikų, pavyzdžiui, Vilniaus mieste 2009 m. nuo kokliušo buvo paskiepyta 97,4 proc. 1 metų amžiaus vaikų, 2018 m. – tik 93,8 proc., Lietuvoje 2018 m. nuo kokliušo buvo paskiepyta 92,3 proc. vaikų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo kokliušo paskiepyta visuomenės dalis turi sudaryti bent 95 proc. Sergamumo vakcinomis valdomomis ligomis ir skaudžių jų pasekmių galima išvengti, todėl specialistai ragina tėvus atsakingai priimti sprendimus, susijusius su vaikų sveikata.

Daugiau informacijos apie kokliušą ULAC interneto svetainėje čia