Naujiena

Kokius tyrimus šeimos gydytojas gali paskirti nemokamai?

Ligonių kasos dažnai sulaukia gyventojų klausimų, kokius tyrimus šeimos gydytojas gali skirti pacientui. Taip pat teiraujamasi, ar konkretus tyrimas turi būti apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, ar už jo atlikimą privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudęs žmogus turi susimokėti pats. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kad jei tyrimas pacientui išties reikalingas ir gydytojas tokį skiria, tuomet jis bus apmokėtas PSDF lėšomis.


Ligonių kasos dažnai sulaukia gyventojų klausimų, kokius tyrimus šeimos gydytojas gali skirti pacientui. Taip pat teiraujamasi, ar konkretus tyrimas turi būti apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, ar už jo atlikimą privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudęs žmogus turi susimokėti pats. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kad jei tyrimas pacientui išties reikalingas ir gydytojas tokį skiria, tuomet jis bus apmokėtas PSDF lėšomis.

 

„Skirti tyrimus medikams privalu tais atvejais, kai pacientai pagal amžių priklauso gyventojų grupėms, galinčioms dalyvauti PSDF lėšomis apmokamose prevencinėse programose – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų. Dėl visų kitų tyrimų reikalingumo sprendžia gydytojas", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

 

Pasak jos, gydantis gydytojas pagal savo kompetenciją turi paskirti pacientui tyrimus, jeigu to reikia patvirtinti ar paneigti diagnozei arba paskirti, pakeisti ar nutraukti gydymui. Jei gydytojas gali be tyrimų kompetentingai įvertinti paciento būklę, nustatyti susirgimo priežastį  ir prisiima atsakomybę už paciento gydymą, tyrimų skirti nėra privaloma. Be to, pavienių tyrimų neprivaloma atlikti periodiškai.

 

Tuo tarpu, jei suaugęs pacientas į gydymo įstaigą atėjo profilaktiškai pasitikrinti sveikatos, kartą per metus gydytojas turi skirti kompleksines paslaugas: pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje ir pan. Kartą per dvejus metus profilaktiškai suaugusiems gali būti atliekamas bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, regėjimo aštrumo patikra, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje. Senjorams ši taisyklė negalioja – jiems pastarieji tyrimai profilaktiškai gali būti atliekami kasmet.

„Kalbant apie pavienius tyrimus, juos skirdami šeimos gydytojai privalo vadovautis Šeimos gydytojo medicinos norma ir užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, kurie kreipiasi į gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašę, būtų suteiktos PSDF lėšomis apmokamos paslaugos ir už jas nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio. Tokiu atveju Šeimos gydytojo normoje nurodyti tyrimai, taip pat ir pakartotiniai, paskyrus juos šeimos gydytojui, yra atliekami nemokami", – sako O. Burokienė.

 

Taigi šeimos gydytojas, jei to reikia, gali paskirti nemokamai atlikti bendrą kraujo tyrimą, biocheminius kraujo tyrimus, t. y lipidogramą, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties tyrimus. Taip pat jis gali skirti bendrą šlapimo tyrimą ir albumino / kreatinino santykio šlapime tyrimą, uždegimo rodiklių tyrimus, t. y. C reaktyvinio baltymo, eritrocitų nusėdimo greitį (ENG) bei skydliaukės funkcijos tyrimą (TTH).

                     

Be to, tam tikrais atvejais šeimos gydytojas gali skirti atlikti šiuos tyrimus:

glikolizinto hemoglobino tyrimą;

  • gliukozės tolerancijos testą;
  • kraujo krešumo tyrimus (protrombino laiką, tarptautinį normalizuotą santykį, aktyvinto dalinio tromboplastino laiką);
  • prostatos specifinį antigeną (taip pat ir pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo);
  • kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimus;
  • sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu;
  • tyrimus dėl virusinio hepatito B ir C;
  • šlapimo pasėlį;
  • žmogaus imunodeficito viruso testą;
  • A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą;
  • slapto kraujavimo išmatose testą;
  • tuberkulino mėginį;
  • onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį;
  • koprogramą;
  • ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio;
  • enterobiozės tyrimą;
  • elektrokardiografiją;
  • spirometriją maksimalaus iškvėpimo srovės greičiui (PEF), forsuoto tūrio per pirmą sekundę (FEV1) ir forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) reikšmėms vertinti;
  • pulsoksimetriją.

 

Svarbu žinoti, kad pacientas tyrimus gali pasirinkti ir savo iniciatyva, tik tuomet jų faktinę kainą apmoka pats. Pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas medicininiuose dokumentuose įrašant, kokie tyrimai pasirinkti, taip pat patvirtintas paciento ir gydytojo parašais. Už paslaugą mokama gydymo įstaigos kasoje.

 

VLK primena, kad visoms gydymo įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis dėl paslaugų teikimo ir jų finansavimo PSDF lėšomis, apmokama ne atskirai už atliktus tyrimus, bet už visą suteiktą paslaugą, nes tyrimai yra sudėtinė sveikatos priežiūros paslaugos dalis.

Ligonių kasos dažnai sulaukia gyventojų klausimų, kokius tyrimus šeimos gydytojas gali skirti pacientui. Taip pat teiraujamasi, ar konkretus tyrimas turi būti apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, ar už jo atlikimą privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudęs žmogus turi susimokėti pats. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kad jei tyrimas pacientui išties reikalingas ir gydytojas tokį skiria, tuomet jis bus apmokėtas PSDF lėšomis.

 

„Skirti tyrimus medikams privalu tais atvejais, kai pacientai pagal amžių priklauso gyventojų grupėms, galinčioms dalyvauti PSDF lėšomis apmokamose prevencinėse programose – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų. Dėl visų kitų tyrimų reikalingumo sprendžia gydytojas", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

 

Pasak jos, gydantis gydytojas pagal savo kompetenciją turi paskirti pacientui tyrimus, jeigu to reikia patvirtinti ar paneigti diagnozei arba paskirti, pakeisti ar nutraukti gydymui. Jei gydytojas gali be tyrimų kompetentingai įvertinti paciento būklę, nustatyti susirgimo priežastį  ir prisiima atsakomybę už paciento gydymą, tyrimų skirti nėra privaloma. Be to, pavienių tyrimų neprivaloma atlikti periodiškai.

 

Tuo tarpu, jei suaugęs pacientas į gydymo įstaigą atėjo profilaktiškai pasitikrinti sveikatos, kartą per metus gydytojas turi skirti kompleksines paslaugas: pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje ir pan. Kartą per dvejus metus profilaktiškai suaugusiems gali būti atliekamas bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, regėjimo aštrumo patikra, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje. Senjorams ši taisyklė negalioja – jiems pastarieji tyrimai profilaktiškai gali būti atliekami kasmet.

„Kalbant apie pavienius tyrimus, juos skirdami šeimos gydytojai privalo vadovautis Šeimos gydytojo medicinos norma ir užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, kurie kreipiasi į gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašę, būtų suteiktos PSDF lėšomis apmokamos paslaugos ir už jas nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio. Tokiu atveju Šeimos gydytojo normoje nurodyti tyrimai, taip pat ir pakartotiniai, paskyrus juos šeimos gydytojui, yra atliekami nemokami", – sako O. Burokienė.

 

Taigi šeimos gydytojas, jei to reikia, gali paskirti nemokamai atlikti bendrą kraujo tyrimą, biocheminius kraujo tyrimus, t. y lipidogramą, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties tyrimus. Taip pat jis gali skirti bendrą šlapimo tyrimą ir albumino / kreatinino santykio šlapime tyrimą, uždegimo rodiklių tyrimus, t. y. C reaktyvinio baltymo, eritrocitų nusėdimo greitį (ENG) bei skydliaukės funkcijos tyrimą (TTH).

                     

Be to, tam tikrais atvejais šeimos gydytojas gali skirti atlikti šiuos tyrimus:

glikolizinto hemoglobino tyrimą;

  • gliukozės tolerancijos testą;
  • kraujo krešumo tyrimus (protrombino laiką, tarptautinį normalizuotą santykį, aktyvinto dalinio tromboplastino laiką);
  • prostatos specifinį antigeną (taip pat ir pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo);
  • kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimus;
  • sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu;
  • tyrimus dėl virusinio hepatito B ir C;
  • šlapimo pasėlį;
  • žmogaus imunodeficito viruso testą;
  • A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą;
  • slapto kraujavimo išmatose testą;
  • tuberkulino mėginį;
  • onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį;
  • koprogramą;
  • ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio;
  • enterobiozės tyrimą;
  • elektrokardiografiją;
  • spirometriją maksimalaus iškvėpimo srovės greičiui (PEF), forsuoto tūrio per pirmą sekundę (FEV1) ir forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) reikšmėms vertinti;
  • pulsoksimetriją.

 

Svarbu žinoti, kad pacientas tyrimus gali pasirinkti ir savo iniciatyva, tik tuomet jų faktinę kainą apmoka pats. Pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas medicininiuose dokumentuose įrašant, kokie tyrimai pasirinkti, taip pat patvirtintas paciento ir gydytojo parašais. Už paslaugą mokama gydymo įstaigos kasoje.

 

VLK primena, kad visoms gydymo įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis dėl paslaugų teikimo ir jų finansavimo PSDF lėšomis, apmokama ne atskirai už atliktus tyrimus, bet už visą suteiktą paslaugą, nes tyrimai yra sudėtinė sveikatos priežiūros paslaugos dalis.


Paskutinį kartą redaguota: 2019-08-19 12:50