Artėjant naujiems mokslo metams Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) atkreipia tėvų ir ugdymo įstaigų dėmesį į galvinių utėlių plitimo prevenciją. Galvinėmis utėlėmis gali užsikrėsti bet kuris žmogus – nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties ar asmens higienos įpročių. Jų atsiradimas nėra susijęs su plaukų ilgiu ar tuo, kaip dažnai plaukai plaunami ir šukuojami. Nors pedikuliozė (utėlėtumas) nekelia grėsmės gyvybei, ji gali sukelti nemalonių pojūčių. Prieš išleidžiant vaikus į ugdymo įstaigas tėvams svarbu įsitikinti, ar nėra utėlėtumo, o ugdymo įstaigose svarbu laiku pastebėti užsikrėtimą ir imtis tinkamų priemonių, kad galvinės utėlės neplistų toliau.

Kaip užsikrečiama?

Pagrindinis galvinių utėlių plitimo būdas – ilgalaikis ar glaudus tiesioginis kontaktas su užsikrėtusiu žmogumi. Vaikai dažniausiai gali užsikrėsti žaisdami, bendraudami glaudžiai susilietę galvomis ar kartu miegodami.

Utėlės taip pat gali būti perduodamos naudojantis bendrais plaukų priežiūros reikmenimis ar galvos apdangalais, rečiau – per drabužius, patalynę, rankšluosčius, pagalves ir kitus daiktus, kurie liečiasi su plaukais.

Svarbu žinoti, kad utėlės nešokinėja ir neskraido – jos ropoja nuo vieno žmogaus plaukų ant kito.

Kaip pastebėti galvines utėles?

Vienas pagrindinių užsikrėtimo požymių – plaukuose esančios glindos, t. y. utėlių kiaušinėliai. Jos dažniausiai aptinkamos prie galvos odos, ypač smilkinių, pakaušio ir kaktos plaukų srityse. Glindas galima supainioti su pleiskanomis, tačiau jos skiriasi tuo, kad yra tvirtai prisitvirtinusios prie plauko ir lengvai nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar pūstelėjimo. Aktyvų užsikrėtimą patvirtina gyvų utėlių arba gyvų glindų aptikimas.

Patikimiausias būdas patikrinti plaukus – juos sudrėkinti ir tankiomis šukomis kruopščiai iššukuoti, pečius uždengus baltu audeklu ar rankšluosčiu. Ypač svarbu apžiūrėti plaukus prie pat galvos odos.

Ką daryti radus utėlių?

Pastebėjus utėlių ar glindų, svarbu kuo greičiau imtis jų naikinimo priemonių.  Dėl utėlių naikinimo priemonių rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.

Nustačius užsikrėtimą šeimoje, būtina patikrinti visų šeimos narių galvas ir, jei utėlių aptinkama, jas naikinti tuo pačiu metu. Taip pat svarbu išvalyti ir išskalbti daiktus, kurie galėjo turėti sąlytį su plaukais.

Kaip apsisaugoti nuo utėlių?

Svarbiausia prevencijos priemonė – vengti situacijų, kuriomis utėlės gali būti perduodamos nuo žmogaus žmogui. Vaikams reikėtų priminti:

• nesidalyti šukomis, plaukų šepečiais ir kitais plaukų priežiūros reikmenimis;
• nesikeisti kepurėmis, šalikais, drabužiais ir kitais asmeniniais daiktais;
• nelaikyti galvos apdangalų kartu taip, kad jie liestųsi vieni su kitais;
• naudoti tik savo rankšluostį ir kitus asmeninius daiktus;
• vengti glaudaus kontakto galvomis, jei žinoma, kad žmogus yra užsikrėtęs.

NVSC tėvams rekomenduoja po vasaros atostogų, prieš vaikams grįžtant į mokyklas ar darželius, patikrinti jų galvos plaukus.

NVSC informcija