Visose Marijampolės savivaldybės ugdymo įstaigose utėlėtumo (pedikuliozės) profilaktika organizuojama pagal ugdymo įstaigos vadovo patvirtintą Mokinių apžiūros dėl asmens higienos tvarką. Jei vaiko plaukuose randama utėlių ar glindų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas apie tai informuoja mokinio tėvus. Įtarus niežų atvejį, rekomenduojama kreiptis į odos ligų gydytoją.

2023 m. buvo patikrinti 4818 mokiniai, lankantys Marijampolės savivaldybės ugdymo įstaigas. Patikrinimų metu užfiksuoti 63 pedikuliozės (rasta glindų/utėlių) atvejai ir vienas niežų atvejo įtarimas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis tais pačiais metais buvo registruoti 25 niežų atvejai vaikų tarpe.

Pedikuliozė. Kas tai?

Pedikuliozė (utėlėtumas) – tai užsikrėtimas utėlėmis. Pedikuliozės sukėlėjai: galvinė utėlė Pediculus humanus capitis, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose, drabužinė utėlė Pediculus humanus corporis, prazituojanti žmogaus drabužiuose, Phtyrius pubis, parazituojanti gaktos srities (intensyvaus užsikrėtimo atveju – ir kitose plaukuotose kūno vietose) plaukuose. Visų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, sudeda kiaušinius (glindas), kuriuos priklijuoja prie plauko arti odos.

Kaip utėlės plinta?

Utėlėmis užsikrečiama kontakto su utėlėtais žmonėmis metu: vaikų kolektyvuose, perpildytame transporte, keičiantis drabužiais, patalyne, šepečiais, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais, pagalvėmis, taip pat panašiose situacijose, kai utėlė gali patekti nuo vieno asmens galvos į kito žmogaus galvą.

Utėlių naikinimas

Efektyvi utėlių naikinimo priemonė – plaukų šukavimas tankiomis šukomis. Šis būdas rekomenduojamas dažniausiai. Jei ši priemonė nepadeda, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs gydymą.

Siekiant išvengti pakartotinio užsikrėtimo, svarbu patikrinti visų šeimos narių galvas. Ne mažiau svarbu lovos skalbinius ir užsikrėtusio asmens drabužius skalbti karštesniame nei 60 °C temperatūros vandenyje, o plaukų priežiūros priemones (šukas, šepečius, segtukus, gumutes) reikėtų mirkyti 4–5 proc. acto tirpale ne trumpiau nei 30 min.

Raginame tėvelius atidžiau tikrinti savo vaikų plaukus, laikytis pagrindinių higienos reikalavimų, o susidūrus su utėlėmis – skubiai imtis prevencinių priemonių, bei apie tai informuoti ugdymo įstaigą, kurioje mokosi vaikas.

Kaip galima išvengti užsikrėtimo utėlėmis?

Nuo užsikrėtimo neapsaugo asmeninė ar namų ūkio švara, šampūno naudojimas ar plaukų ilgis. Visi asmenys, turėję glaudų kontaktą su utėlių turinčiu asmeniu, gali užsikrėsti. Kontaktiniai asmenys turi būti patikrinti, bet gydomi tik tie, kurių galvoje ir plaukuose aptinkama gyvų utėlių ar glindų. Šeimos nariai taip pat turėtų būti gydomi, kurių galvose rasta gyvų utėlių. Gydymas  atliekamas visiems tuo pačiu metu. Gydyti asmenys turėtų būti tikrinami ne rečiau kaip kas dvi savaites, kad būtų įsitikinta, jog utėlės ir glindos išnyko.

Kaip išvengti niežų?

• niežais užsikrėtęs asmuo turi vengti artimo sąlyčio su kitais asmenimis 24 val. po vaistų panaudojimo. Tiesioginio kontakto su pacientu metu reikia dėvėti pirštines.

• būtina ligą nustatyti kuo anksčiau ir visus ligonius gydyti vienu metu;

• niežais sergančio asmens kolektyvo ir / ar šeimos nariai bei lytiniai partneriai, turėtų būti patikrinti gydytojo ir, esant reikmei, gydytis;

• sergantis niežais asmuo namuose turi turėti asmeninį rankšluostį, lovos skalbinius ir atskirą nuo kitų šeimos narių miegojimo vietą;

• asmenys privalo laikytis asmens higienos taisyklių: maudymasis, apatinių rūbų keitimasis, naudojimasis individualiais kūno priežiūros reikmenimis;

• ligonio ir jo lovos baltiniai, naudoti 4 dienos iki gydymo skalbiami karštame vandenyje ir džiovinami mažiausiai 60 °C temperatūroje arba virinami 1–2 proc. sodos tirpale arba su skalbimo priemonėmis 10 min. nuo užvirimo;

• rūbai, kurių negalima skalbti, lyginami iš abiejų pusių su garu arba talpinami į plastikinius maišus ir laikomi juose 4 paras. Paltai, kailiniai ir gaminiai iš odos laikomi lauke šiltuoju metų periodu 5 dienas, esant minusinei temperatūrai – 1 dieną;

• minkšti baldai, kilimai siurbiami dulkių siurbliu. Plastikiniai, metaliniai ar mediniai paviršiai šluostomi 1–2 proc. sodos tirpalu. Valant ligonio kambarį ypač kruopščiai šluostomi dažniausiai liečiami daiktai (durų rankenos, krėslų atramos);

• žaislai plaunami karštame vandenyje su muilu. Minkšti žaislai 20 min. džiovinami mažiausiai 60 °C temperatūroje;

• perukai ir plaukų priežiūros reikmenys plaunami šampūnu;

• patalpose, kuriose būna ligonis, kasdien atliekamas drėgnas valymas, naudojant 1–2 proc. sodos tirpalą.